Ką daryti, kai viskas nesiseka, kai tenka kęsti patyčias, kai kyla minčių apie savižudybę
Klausimas: Laba diena, prašau jūsų pagalbos. Man niekas nesiseka – nei mokslai, nei sportas, nei kita. Draugai iš manęs tyčiojasi, kad man niekas nesiseka ir užgaulioja. Ką daryti? Man buvo dar užėjusi tokia bloga mintis tiesiog…
Atsako integralinio neuroprogramavimo psichoterapeutė Linga Švanienė
Labas, tikiu, kad kartais gali atrodyti, jog niekas nesiseka. Iš tiesų tai nėra taip, kad viskas viskas nesiseka (tu juk sėkmingai vaikštai, rašai, naudojiesi kompiuteriu ir pan.), tačiau nesiseka tau svarbūs dalykai, todėl visa kita nublanksta ir tampa nereikšminga.
Man neramu dėl tavęs, kad rašydama, jog tau kilo „tokia bloga mintis“, netiesiogiai pasakai, kad tu pagalvojai apie savižudybę. Suprantu, kad iš tiesų tau yra labai sunku, jautiesi vieniša ir niekam nereikalinga, kai tenka patirti patyčias, užgauliojimus.
Tačiau kartu matau ir tavo norą gyventi, nes tu parašei šį laišką ir klausi, ką tau daryti. O tai reiškia, kad tu ieškai būdų, kaip pakeisti esamą situaciją, ir nori gyventi kitaip – jausdama vidinę ramybę, pasitikėjimą savimi, o pasitaikančias nesėkmes priimdama tik kaip nesėkmes, o ne kaip savo menkavertiškumo įrodymą. Juk nėra žmogaus, kuriam absoliučiai viskas sektųsi.
Iškęsti bendraamžių patyčias tikrai yra sunku. Tačiau, patikėk, kad tu dėl to, jog kiti tave užgaulioja, nesi kalta. Paprastai tyčiojasi tie, kuriems patiems nesiseka, kurie nepasitiki savimi, kuriems trūksta jiems svarbių žmonių dėmesio ir meilės. Nežiūrint to, jie neturi teisės (niekas, absoliučiai niekas neturi tokios teisės) tyčiotis iš kito žmogaus. Todėl tu būsi teisi, jei apie užgauliojimus praneši mokytojui, kuris tau patinka ar kitam suaugusiam žmogui, kuriuo tu pasitiki.
Natūralu, kad užgauliojimai gniuždo, ir gali atrodyti, kad nėra žmogaus, kuris tave užstotų. Jei artimiausioje aplinkoje nerandi žmogaus, kuriuo pasitikėtum, skambink emocinės pagalbos telefonais, kur budintis savanoris mielai išklausys tavo pasakojimą, pasistengs tave suprasti, palaikys. Jau vien išsikalbėjus paprastai atslūgsta įtampa ir darosi lengviau atrasti išeitis, kurių anksčiau nepajėgei pamatyti. Galimas dalykas, kad padedant savanoriui atrasi ir daugiau galimybių, padedančių išeiti iš nelengvos tau padėties.
Žemiau išvardinu keletą emocinės paramos telefonų numerių, kuriais nemokamai gali paskambinti:
Tel. 116 111, „Vaikų linija“ (dirba kasdien nuo 11.00 iki 21.00 val.).
Tel. 8-800 28888, „Jaunimo linija“ (dirba kasdien visą parą).
Pokalbiai emocinės paramos telefonais yra anoniminiai, o tai reiškia, kad niekas nesiteiraus tavo vardo, pavardės, kurioje mokykloje mokaisi, kur gyveni ar pan. Tu pati galėsi pasirinkti tokį pagalbos būdą, kuris tau pasirodys tinkamiausias. O svarbiausia tai, kad pasikalbėjusi tu pajusi, jog nesi visiškai viena, kad yra žmonių, kurie stengiasi, kurie nori tave suprasti ir netgi supranta.
Nelik viena su savo bėdomis! Net tada, kai atrodo, jog išeities nėra, visada yra nors vienas būdas (o paprastai jų yra daugiau nei vienas), kaip išspręsti vieną ar kitą tave slegiantį gyvenimišką uždavinį. Svarbiausia, kad tu išliktum gyva, nes tik gyva galėsi patirti, koks bus gyvenimas, kai sunkumai praeis. Stiprybės ir sėkmės!
Susiję straipsniai
