Ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje ekstremalios situacijos atveju

Nerami geopolitinė padėtis skatina vis daugiau žmonių rūpintis savo saugumu. Viešojoje erdvėje diskutuojama apie būtiniausius daiktus ir maisto atsargas, kuriomis turėtume pasirūpinti, o kai kurie planuoja ir savo išvykimo krepšių turinį. Specialistės papasakojo, kokius vaistus vertėtų turėti namų vaistinėlėse, kaip tvarkyti ir planuoti jų turinį, jeigu kartais dėl ekstremalios situacijos į vaistinę nuvykti negalėtume, ir ką tokiu atveju daryti lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Reklama

Geriau rinktis vaistus tablečių pavidalu

Pasak BENU vaistininkės Danutės Bubnienės, ekstremalioms situacijoms būtina pasiruošti, o namų vaistinėlėje reikėtų turėti vaistų nuo peršalimo, sudėtinių ar vienkomponentinių preparatų su paracetamoliu. Taip pat verta turėti vaistų nuo virškinamojo trakto sutrikimų, slogos, kosulio, gerklės skausmo, alergijos.

„Vaistus geriau rinktis tablečių pavidalu – esant ekstremaliai situacijai, gali būti nepatogu gerti sirupus, lašus, skystos formos vaistus ar vaistus miltelių pavidalu, kuriuos reikia tirpinti vandenyje. Gali iškilti problemų paruošiant vaistus, skysti vaistai stiklinėje taroje gali sudužti transportavimo metu, o tabletes belieka tik praryti užgeriant vandeniu“, – pataria D. Bubnienė.

Reikia pasirūpinti ir pleistrais bei tvarsčiais

Anot Karoliniškių poliklinikos II Šeimos medicinos skyriaus šeimos gydytojos Justės Latauskienės, vaistinėlėse reikėtų laikyti naudingus ir būtinus vaistus – tokius, kurių nors kelioms dienoms netekus iškiltų pavojus sveikatai ar net gyvybei. Taip pat svarbu turėti antiseptiko, tvarsčių bei pleistrų, įskaitant ir pleistrus nuo pūslių. Visad pravers drėkinantis ir priešuždegiminis kremai.

Pasak D. Bubnienės, verta pasirūpinti ir nereceptiniais tirpalais įvairiems odos sužeidimams, nudegimams gydyti bei kraujavimui stabdyti: „Reikėtų turėti elastinio binto, galinčio praversti fiksuojant lūžius, o kraujavimo stabdymui svarbūs turniketai – jų reikėtų turėti bent du vienetus.“

J. Latauskienė priduria, kad greito išvykimo krepšys neturi būti sunkus. „Geriau rinktis mažesnes vaistų pakuotes išardžius didesnes. Reikėtų aiškiai sužymėti turimus medikamentus, būti susipažinus su jų informaciniais lapeliais“, – pataria gydytoja.

Patarimai sergantiems lėtinėmis ligomis

Anot D. Bubnienės, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir tiems, kurie nuolat vartoja gydytojo paskirtus vaistus, reikėtų pasirūpinti vaistų atsargomis. „Lėtinių ligų atveju vaistai gali būti išrašomi 6 mėnesių kursui, tad atsargos turėtų būti didesnės, kad vaistų pakaktų bent pusės metų laikotarpiui“, – sako vaistininkė. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, norintys pasirūpinti atsargomis, turėtų paprašyti vaistinėje parduoti keliomis dėžutėmis daugiau vaistų mokant pilną jų kainą arba paprašyti gydytojo išrašyti atskirą receptą nurodant vaistininkui, kad vaistai skirti asmeninėms atsargoms kaupti.

„Visuomet naudinga būti susipažinus su vartojamų vaistų veikimo mechanizmais, alternatyvomis. Esktremalios situacijos atveju gali būti prieinami tik vaistų analogai ar panašūs, bet ne identiški anksčiau vartotiems vaistams“, – pataria J. Latauskienė.

Gydytoja priduria, jog ekstremalių situacijų atveju reikėtų su savimi turėti ir kiekvieno šeimos nario sveikatos istoriją, kurioje nurodytos diagnozės, vartojami vaistai, alergijos. Šie įrašai, kaip ir kiti dokumentai, turėtų būti laikomi neperšlampamose įmautėse ar aplankaluose. Pasak J. Latauskienės, kiekvienam iš mūsų bet kurioje situacijoje yra naudinga išmanyti apie pirmąją pagalbą – pirmosios pagalbos kursus vertėtų išklausyti visiems.

Vaistų laikymo ir utilizavimo taisyklės

Vaistus reikėtų apsaugoti nuo drėgmės ir laikyti saugiai, o vaistinėlės turinį derėtų reguliariai peržiūrėti. „Ant kiekvienos pakuotės nurodyta vaisto galiojimo data, o jei pakuotė išmetama, vaisto serija ir galiojimo data bus nurodyta ant vaisto vidinės pakuotės – buteliuko arba lizdinės pakuotės. Ekstremaliose situacijose galima pasimesti ir pamiršti tai, ką prieš tai puikiai žinojai, tad patarčiau ant lizdinės pakuotės ar buteliuko užklijuoti lipduką su galiojimo data ir informacija, kam vaistas skirtas ir kaip jį vartoti“, – pataria D. Bubnienė.

Jei kartais būtų suvartojami pasibaigusio galiojimo vaistai, reikėtų kreiptis į medikus – anot D. Bubnienės, viena netinkamo galiojimo tabletė gal ir nepakenks, bet jei tokie vaistai buvo vartojami ilgesnį laiką, tai gali atsiliepti sveikatai.

Pasak vaistininkės, vaistų galiojimo datą reikėtų periodiškai tikrinti. Pasibaigusio galiojimo vaistus reikia išimti iš išorinių pakuočių, o vidines pakuotes nunešti į vaistinę utilizavimui – vaistus draudžiama mesti į atliekų konteinerius.

„Utilizavimui priimami tik vaistai, o vitaminai, maisto papildai vaistinėse nesurenkami, – sako D. Bubnienė. – Šioms prekėms nėra taikomi specialūs reikalavimai jų naikinimui, tad jos turėtų būti nešamos į buitinių atliekų konteinerius ir surūšiuojamos.“