Ką reiškia ant maisto produktų esantys užrašai

Reikia vertinti maisto produkto visumą, nes užrašai „Be konservantų“, „Sveikas pasirinkimas“ ir kt. nebūtinai reiškia, kad produktas sveikas. Taip LRT RADIJUI sako maisto technologė Raminta Bogušienė. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėjos Onos Sužiedėlytės, bet kokios nuorodos, žodžiai ar paveiksliukai ant produkto vertinami tik kaip bendro pobūdžio nuoroda į sveikatą: „Gamintojas rašo, kad produktas be konservantų, bet jame yra cukraus, druskos, acto, o tai – irgi konservantai.“

Reklama

Užrašai ant produktų – ne aksiomos

Rinkoje yra daug produktų, paženklintų teiginiais „Be konservantų“ ir pan., sako O. Sužiedėlytė. Pasak jos, tokią informaciją reikia vertinti gana kritiškai ir tiksliai: „Nereikia pamiršti pažiūrėti į sudedamųjų dalių sąrašus. VMVT kontroliuoja produktus, bet vartotojas turi atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus. Rinkoje yra gaminių, kurių sudėtyje nėra konservantų, bet gali būti rūgštingumą reguliuojančių medžiagų ir pan., tad pasakymas „Be maisto priedų“ – ne aksioma.“

R. Bogušienė įsitikinusi, kad ne tik užrašas „Be konservantų“ parodo, kad produktas – galimai palankus sveikatai. „Visi žinome kitus kriterijus, bet kažkodėl porą metų vyrauja nuomonė, kad maisto priedai – pats didžiausias blogis. Sveikatos specialistai ir Pasaulinė sveikatos organizacija įvardija, kad blogai yra ne tik maisto priedai, bet ir cukrus, druska, sotieji ir transriebalai“, – aiškina pašnekovė.

Kaip teigia R. Bogušienė, mėsos gaminyje be konservantų, pavyzdžiui, 100 g šaltai rūkytos dešros, gali būti net 4 g druskos: „Tai – keturis kartus daugiau, nei rekomenduotina pagal vaikų maitinimo aprašą. Tad konservantų sudedamųjų dalių sąraše yra ne tiek jau ir daug, nes sąrašo priekyje – cukrus, riebalai ir kt.“

Užrašai ir nuorodos – tik bendro pobūdžio

O. Sužiedėlytės nuomone, ir maisto produktą, ir jo ženklinimą reikia vertinti kaip visumą. „Negalima kreipti dėmesio tik į vieną užrašą, nes produktą sudaro daug sudedamųjų dalių. Jei išryškinama viena, nereiškia, kad nėra kitų. Gamintojai dažnai rašo, kad maisto produkte nėra konservantų, bet jų nėra kaip maisto priedų. Tačiau produktas turi cukraus, druskos, acto, o tai – irgi konservantai. Pagal ES teisę, konservantai nėra maisto priedų sąraše“, – sako specialistė.

R. Bogušienė, paklausta, kaip rūkytas gaminys su žaliu lapeliu „Sveikas pasirinkimas“ gali būti sveikas, tvirtina, kad toks produkto pasirinkimas – išties nepalankus sveikatai: „Ikimokyklinio ugdymo įstaigose tokie gaminiai juk uždrausti ne veltui. Paskutiniai tyrimai rodo, kad ir nedidelis tokių produktų kiekis siejamas su vėžiniais susirgimais. Rūkytas gaminys, nesvarbu, ar tai kalakutienos, ar vištienos krūtinėlė, turi didelį kiekį nitritinės druskos.“

Pasak R. Bogušienės, vartotojas bet kokiu atveju, net jei neturi specialių žinių, turėtų suprasti, kad užrašai „Be konservantų“, „Sveikas pasirinkimas“ ir kt., nebūtinai reiškia, kad produktas palankus sveikatai. Anot jos, reikia įvertinti visumą.

O. Sužiedėlytė tikina, kad bet kokios nuorodos, žodžiai ar paveiksliukai ant produkto vertinami kaip bendro pobūdžio nuoroda į sveikatą: „Jei pateikiama tokia bendro pobūdžio nuoroda, privaloma kartu pateikti ir aiškią nuorodą, kad, pavyzdžiui, baltymai palaikyti raumenų masės augimą ir pan. Reikia konkrečių teiginių.“

Anot pašnekovės, didžioji ES problema, kad nėra konkrečių taisyklių dėl ženklinimo. „Nėra vieningo dokumento, mes turime savo rekomendacijas. Teisės aktuose įvardyta, kad natūralus gali būti mineralinis vanduo, kvapioji medžiaga, vaisių uogų vynas ir vitaminas C – šios keturios pozicijos“, – aiškina O. Sužiedėlytė.

Pataria rinktis produktus be saldinamųjų savybių

Sklando mitas, kad į duoną yra dedama dažų, – jis atsirado, nes ant pakuočių būna užrašas „be dažiklių“. Tačiau O. Sužiedėlytė pastebi, kad gaminant duoną dažikliai nenaudojami, be to, juos tam apskritai draudžiama naudoti. „Galimi kitų kategorijų maisto priedai, tarkim, konservantai. O, kadangi duona turi būti be dažiklių, tokių užrašų neturėtų būti nė ant vieno gaminio. Jei pamatėte tokį užrašą, nufotografuokite ir paskambinkite ar parašykite mūsų tarnybai, o mes imsimės veiksmų“, – sako specialistė.

Ji sutinka, kad daug gamintojų į duoną deda kitų papildomų priedų, pavyzdžiui, cukraus, nes tai nėra draudžiama, o duona tampa skanesnė. Tad vartotojai turėtų pasižiūrėti į sudedamųjų dalių sąrašą ir rinktis tuos gaminius, kurių sudedamųjų dalių sąraše nėra saldinamųjų savybių turinčių produktų.

„Vartotojai pirmenybę turėtų teikti viso grūdo duonai, – priduria R. Bogušienė. – Taip pat reikia ieškoti tokios duonos, kurioje cukrų kiekis būtų iki 5 g/100 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 5 g/100 g, o viso grūdo miltai sudarytų bent jau dalį miltų. Druskos – ne daugiau kaip 1 g/100 g, geriausia – 0,5 g/100 g.“

Paklausta, ar citrinos rūgštis yra konservantas, R. Bogušienė sako, kad ji priklauso rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, o ne konservantų kategorijai: „Konservantų linija yra 200-oji, o rūgštingumą reguliuojančios medžiagos priklauso 300-ajai linijai. Nemanau, kad čia didelė problema, šios medžiagos yra labai nedaug ir tai tikrai nėra tas maisto priedas, kuris turėtų didelę įtaką sveikatai.“

O. Sužiedėlytė primena, kad dar yra acto rūgštis (E260) ir askorbo rūgštis, žinoma kaip vitaminas C. Skonio ir kvapo stiprikliai, teigia R. Bogušienė, skirti tam, kad žmonės daugiau suvalgytų. Nesaikingas valgymas, be abejo, lemia nutukimą. „Jei maisto produkte yra mononatrio glutamato (E621), jūs to gaminio tikrai suvalgysite daugiau“, – pabrėžia maisto technologė.