Ką suėda stresas

Kur buvus, kur nebuvus, vasara atsuko nugarą. Didesnį atsipalaidavimą vasaros metu keičia rudeniški rūpesčiai. Vis dažniau pasirodo ir stresas – mokykloje, universitete, darbe, net namų rutinoje. Ir vargu ar nuo to streso visiškai apsisaugosime. Tačiau išsiaiškinę, kiek daug neigiamų organizmo pokyčių jis sukelia, galime padaryti bent tai - labiau pasistengti atgauti vidinę pusiausvyrą ir ramybę.

Reklama

Stresui neatsparus skrandis

Ar kada jautėte, jog nuo streso ar įtampos imsite ir kažkuo paspringsite? Kažkokiu gumulu gerklėje? Arba kad kažkas „suka žarnas“? Jei taip, tada puikiai suprantate, jog stresas veikia virškinimo sistemą ir kiekvieną jos dalį atskirai. Garsusis vokiečių rašytojas ir filosofas Gėtė netgi buvo įsitikinęs, kad žarnynas – ta vieta, kur gimta žmogaus emocijos. Šių laikų medicinos žinios viską leidžia suvokti kiek kitaip, tačiau emocijų poveikis virškinimo sistemai tikrai nenuginčijamas.

Virškinimas yra kontroliuojamas kone nuosavos, enterinės, nervų sistemos. Tai sistema, sudaryta iš milijonų nervų, sujungiančių virškinimą su centrine nervų sistema. Kai streso metu įsijungia vadinamasis „bėk arba kovok“ organizmo atsakas centrinėje nervų sistemoje, virškinimas gali tiesiog sulėtėti, apstoti. Mat centrinė nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, virškinimo sistemos dalių raumenų susitraukimus bei sumažina sekrecinių liaukų, būtinų virškinimui, veiklą. Anot Niujorko (JAV) medicinos profesoriaus, gastroenterologo Kennetho Kocho, stresas netgi gali sukelti uždegimą virškinamajame trakte ir žmogų padaryti labiau prieinamą pačioms įvairiausioms infekcijoms. Dar daugiau, stresas gali sukelti stemplės spazmus, padidinti rūgšties kiekį skrandyje ir tokiu būdu kuriam laikui sukelti visišką nevirškinimą.

Nors pats stresas gal ir nesukels skrandžio opų, celiakinės ligos, uždegiminės žarnyno ligos, dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo, bet gali paūminti ir pabloginti šias virškinamojo trakto sistemos ligas, būkles.

O jei kalbėtume apie žarnyną, streso metu sumažėja maisto medžiagų absorbcija, sulėtėja oksigenacija žarnose, lėtėja irmetabolizmas, sutrinka skysčių apykaita, atsiranda viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.

Stresas, „sugraužęs“ nervus

Mūsų nervų sistema sudaryta iš kelių dalių: centrinės ir periferinės. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferinę – autonominė (arba vegetacinė) ir somatinė nervų sistemos. O štai autonominę nervų sistemos dalį dar galima suskirstyti į simpatinę ir parasimpatinę dalis. Simpatinė nervų sistemos dalis atsakingą už „bėk arba kovok“ efektą streso metu. Ir kartu atsakinga už daugelį procesų, kurie mums pasireiškia esant įtampai, nerimui, nervinantis. Ir šie procesai vyksta be jokio sąmoningo žmogaus įsikišimo, automatiškai. Taip nutinka todėl, jog išsiskiria streso hormonai kortizolis bei adrenalinas ir noradrenalinas, kurie susiję su pokyčiais virškinimo sistemoje, širdies veikloje, kitose organizmo sistemose. Taigi ryškiausiai streso poveikį nervų sistemai galime pamatyti per nervų sistemos poveikį kitoms organų sistemoms. Pavyzdžiui, pakinta balsas, pradedame stipriai prakaituoti, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, išraustame, atsiranda staigus noras šlapintis.

Kai stresą sukėlę veiksniai išnyksta, darbo imasi parasimpatinė nervų sistema. Ji nuramina organizmą, sulėtina širdies plakimą, sureguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Kad mūsų organizmas palaikytų pusiausvyrą, homeostazę, parasimpatinė ir simpatinė sistema turi veikti darniai. Deja, esant ilgalaikiam, lėtiniam stresui, simpatinė nervų sistemos dalis veikia stipriau ir ilgiau.

Kvėpuok, kvėpuok...

Kai pradedame smarkiai nervintis ir nebesitvardyti, žmonės dažnai pataria: „Kvėpuokite, kvėpuokite“. Kitaip tariant, susitelkite į savo kvėpavimą ir pamirškite kitus išorinius dalykus. Panašiais principais paremta joga, kuomet stipriname bei tempiame savo raumenis derindami su kvėpavimu ir taip sumažiname streso lygį, šaliname įtampą. Kitas pavyzdys – įvairios kitos meditacijos rūšys, kuomet kvėpavimui skiriamas labai daug dėmesio.

Streso poveikis kvėpavimo sistemai ypač svarbus turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų: astmatikams, sergantiesiems plaučių ligomis, pavyzdžiui, emfizema. Kai kuriais atvejais stresas netgi gali sukelti astmos priepuolį, paūminti kurią nors kvėpavimo takų būklę. Jei jaučiate, jog streso metu kvėpuojate per greitai (vyksta hiperventiliacija), turite kaip įmanoma labiau susikoncentruoti į kvėpavimą ir kvėpuoti giliau. Dargi ir dėl to, kad neištiktų panikos priepuolis.

Esant lėtiniam stresui, galimi tokie kvėpavimo sistemos pokyčiai, kaip susirgimas astma, sunkumas kvėpuoti, netgi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Trumpalaikis poveikis pasireiškia greitu, paviršiniu kvėpavimu, padidėjusiu deguonies pernešimu į raumenis.

Streso poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

Širdies ir kraujagyslių sistema aprūpina organizmą ir įvairias jo dalis deguonimi. Trumpalaikis stresas sukelia širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, stipresnius pačius susitraukimus. Taip nutinka dėl streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio poveikio. Kraujagyslėmis, kuriomis kraujas teka į didžiuosius raumenis, pradeda tekėti didesnis kraujo kiekis, didėja spaudimas į kraujagyslių sieneles, padidėja ir kraujo spaudimas. Pasibaigus trumpalaikiam stresui, visi šie procesai po truputį normalizuojasi.

Ilgalaikis, lėtinis stresas gali sukelti ilgalaikių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Ilgam padidėja širdies susitraukimų dažnis, nuolat palaikomas didesnis streso hormonų kiekis kraujyje. Gali atsirasti aukštas kraujospūdis, išsivysto hipertenzija, didėja širdies smūgio ir insulto rizika. Tikėtina, jog šioje sistemoje pradės vystytis uždegiminiai procesai, ypač vainikinėse arterijose. Padidės cholesterolio kiekis kraujyje, vėlgi išaugs infarktų, insultų rizika.

Užgniaužia ir raumenis

Kai mes esame apimti streso, raumenys ima ir įsitempia. Tai – organizmo refleksas ir natūrali apsauga nuo skausmo, sužeidimų. Tai, kaip ir daugelis kitų poveikių organų sistemoms, raumenų įsitempimas yra streso hormonų kraujyje išdava. Kai stresas trumpalaikis, daugybė raumenų ir jų grupių įsitempia ir netrukus atlėgsta. Esant ilgalaikiam stresui, kūno raumenys daugiau ar mažiau pasiruošę gintis, gal kiek švelniau įsitempę. Toks ilgalaikis poveikis gali sukelti kitokių sveikatos problemų: galvos, pečių, kaklo skausmus dėl raumenų įsitempimo, migreną. Tenka didelį dėmesį skirti masažams, geram miegui, sportui, gerti daug skysčių.

O ką daugiau daryti, kai jau supratote, koks stresas mūsų organizmui negailestingas? Perskaitykite puikius patarimus, kaip jį sumažinti, čia.

Šaltiniai:

https://www.everydayhealth.com/health-report/better-digestion/how-stress-affects-digestion.aspx

https://www.health.harvard.edu/healthbeat/the-gut-brain-connection

https://www.medicalsite.info/stress/how-does-stress-affects-your-nervous-system/

https://www.benbenjamin.com/pdfs/Issue6.pdf

https://streetcoachinggroup.com/2011/12/04/respiratory-system-and-stress/

https://www.apa.org/helpcenter/stress-body.aspx