Kad blogas burnos kvapas netaptų jūsų palydovu

Turbūt kiekvienam yra tekę susidurti su pašnekovo, draugo, kolegos ar kaimyno nemaloniu kvapu, sklindančiu jam iš burnos. Dažniausiai prastas kvapas užuodžiamas tuomet, kai pašnekovas kalba ar kvėpuoja. Dar nemaloniau, jei blogas burnos kvapas lydi jus, tačiau to nejaučiate.

Kokios yra pagrindinės nemalonaus kvapo priežastys?

Dažniausiai blogas kvapas atsiranda dėl burnoje besidauginančių bakterijų bei ten susikaupusių maisto likučių. Bakterijos skaido proteinus ir kitas medžiagas, o proceso metu išskiria dvokias dujas. Pagrindinės priežastys, dėl kurių dauginasi bakterijos, gadinančios jūsų iškvepiamą orą:

Tarpdančiuose įstrigęs maistas – paprastas dantų valymas ne visuomet susitvarko su maisto likučiais, kurie užsilieka dantų tarpuose. Maistas pradeda pūti, jame dauginasi bakterijos. Šią problemą padėtų  išspręsti reguliarus tarpdančių valymas.

Apnašos, akmenys ir dantenų ligos – dantų apnašos yra minkšta balta masė, kuri susiformuoja dantų paviršiuje. Ji susidaro bakterijoms maišantis su maistu ir seilėmis. Dantų akmenys yra būtent kietos sukalkėjusios apnašos. Jos tvirtai prilimpa prie dantų ir vėliau gali būti nuvalomos tik apsilankius pas  dantų gydytoją. Dantenų ligos reiškia, kad audiniuose aplink dantis yra infekcija arba uždegimas. Jei dantenos atrodo paburkusios arba reguliariai kraujuoja valant dantis, greičiausiai tai dantenų liga.

Liežuvio apnašos – kai kuriems žmonėms ant liežuvio atsiranda baltos apnašos. Nėra tiksliai žinoma, kodėl taip nutinka, tai gali būti iš nosies varvančios gleivės. Tačiau šios apnašos yra puiki terpė veistis bakterijoms. Tai paaiškina, kodėl nemalonus burnos kvapas gali kankinti ir kruopščiai burnos higienos besilaikančius žmones.

Rytinis burnos kvapas – neretam žmogui po nakties miego burnoje atsiranda nemalonus kvapas. Tai normalu, nes miegant burna džiūsta, burnoje sumažėja seilių. Burnos kvapas išnyksta, kai burnoje padaugėja seilių, pradėjus pusryčiauti.

Burnos sausumas (kserostomija) – nemalonus kvapas, susijęs su burnos sausumu, atsiradusiu dėl sumažėjusio seilių išsiskyrimo. Dėl to suprastėja burnos  higienos būklė, sunkiau nuplaunami maisto likučiai. Burnos sausumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz. pašalinio kai kurių vaistų poveikio (analgetikų, antidepresantų), gali būti ligų simptomas (Sjorgeno sindromas, tulžies pūslės cirozė, cukrinis diabetas)  ar atsirasti dėl lokalaus spindulinio gydymo. Kitos priežastys gali būti nerimas/depresija, hipertonija, imuninės reakcijos, kai organizmas konfliktuoja su implantu.

Maistas, gėrimai ir medikamentai – maiste esantys cheminiai junginiai gali patekti į kraujotaką, o vėliau būti iškvėpti per plaučius. Dėl šios priežasties atsirandantis nemalonus kvapas yra lengvai panaikinamas, nustojant vartoti jį sukeliančius produktus.

Jei problemų sukelia medikamentai, reikėtų su gydytoju aptarti galimas alternatyvas. Medžiagos, kurios gali lemti nemalonaus kvapo atsiradimą yra chloralio hidratas, nitritai ir nitratai, dimetilo sulfoksidas, disulfiramas, kai kurie chemoterapiniai vaistai ir amfetaminai.

Rūkymas – padidina riziką susirgti dantenų ligomis, kurios taip pat gali tapti nemalonaus kvapo priežastimi.

Radikali dieta ar pasninkavimas – dėl jų

burnos kvapas gali tapti nemaloniai salsvas. Taip atsitinka dėl cheminių junginių, vadinamų ketonais, išsiskiriančių organizme skylant riebalams.

Sveikatos būklė – kai kurie žmonės gali turėti problemų dėl nosies ligų. Taip gali nutikti dėl polipų ar sinusito. Tokiais atvejais blogas kvapas juntamas tik kartais, kai žmogus iškvepia orą per nosį ir menkai ar visai nepastebimas kvėpuojant per burną. Gerklės, plaučių, burnos ar tonzilių infekcijos ir augliai taip pat kartais gali būti nemalonaus kvapo priežastimi.

Burnos higienos ABC

Gaivios, sveikos burnos palydovai: tinkamas dantų šepetėlis, dantų pasta, priemonė tarpdančiams valyti (siūlas arba specialūs šepetėliai), skalavimo skystis.

Trys dantų valymo žingsniai vakare: ne mažiau nei 2 minutes dantis valome šepetėliu, naudodami dantų pastą, specialiu siūlu arba šepetėliu pašaliname maisto likučius iš tarpdančių, burną praskalaujame antibakteriniu arba kitokiu skysčiu.

Valykite dantis bent du kartus per dieną. Naudokite dantų šepetuką su minkštais šereliais bei dantų pastą, kurios sudėtyje yra fluoro. Šepetuko galvutė turi būti pakankamai maža, kad pasiektų visas burnos ertmes. Dantis valykite iš visų pusių, ypatingą dėmesį skirkite toms vietoms, kur dantys liečiasi su dantenomis.

Geriausia dantis valyti prieš valgant arba praėjus bent valandai po valgio – taip dantys geriausiai apsaugomi nuo erozijos. Daugelyje maisto produktų yra rūgščių (ypač gazuotuose gėrimuose ir vaisių sultyse), kurios suminkština dantų emalį. Dėl to po valgio dantų emalis yra silpniausias ir jį lengva pažeisti.

Dantų šepetuką keiskite nauju kas 3–4 mėnesiai. Dantų pastos rūšį keiskite kas kartą, kai perkate naują tūbelę.

Tarpdančius valykite bent kartą per dieną, iš karto po dantų valymo.

Ramunė Balnionytė

kurjeris.lt