32 metų šiaulietė Agnė pirmuosius ligos simptomus pajuto dar paauglystėje. Tuomet prasidėję neaiškūs pilvo, galvos skausmai, nuovargis ir net vėmimas ilgainiui ėmė vis labiau trikdyti kasdienį gyvenimą. Šiaulių medikams įtarus retą patologiją, Agnė kreipėsi į dr. Andrių Pranculį, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovą. Jis, atlikęs detalius tyrimus, atrado tikrąją moters simptomų priežastį – itin retą Spragtuko sindromą (angl. nutcracker syndrome).
„Ši būklė išsivysto, kai kairioji inksto vena yra suspaudžiama tarp aortos ir viršutinės pasaitinės arterijos, ir dėl to sutrinka kraujo nutekėjimas, gali pasireikšti įvairūs simptomai – nuo pilvo skausmų ir kraujo šlapime iki sunkaus nuovargio bei svorio kritimo“, – paaiškina dr. A. Pranculis.
Moteris teigia, kad paprastas veiksmas – rankų pakėlimas ją privesdavo prie vėmimo, o galvos skausmai ir virškinimo sutrikimai tapo nuolatiniais palydovais. „Pastaraisiais metais būklė tiek pablogėjo, kad nebegalėjau normaliai dirbti, mėnesinių ciklas tapo neprognozuojamas, o kartais kelias dienas iš viso negalėdavau išeiti iš namų“, – pasakoja Agnė.
Beveik pusę savo gyvenimo ji praleido skirtingų gydytojų kabinetuose ieškodama atsakymo „kodėl?“. „Gydytojai dažnai teigdavo, kad simptomai juntami dėl nuovargio, virškinimo problemos – dėl smulkaus kūno sudėjimo. Visų gydytojų patarimų išklausydavau, juos pritaikydavau, tačiau niekas nepadėjo, buvo momentų, kai jaučiau visišką beviltiškumą, nes laikas eina, aš jaučiuosi vis blogiau, o atsakymų nėra“, – atvirauja Agnė.
Dr. A. Pranculis pabrėžia, kad šis sindromas – itin retas sutrikimas. Manoma, kad pasaulyje jis diagnozuojamas maždaug vienam iš milijono žmonių. „Ši diagnozė dažnai nustatoma tik atlikus išsamius tyrimus. Agnės atvejis buvo sudėtingas – ją kamavo intensyvūs simptomai, bet dėl ligos retumo daugelis gydymo įstaigų delsė imtis operacijos“, – sako gydytojas.
Agnė šį laukimo periodą prisimena kaip vieną iš sudėtingiausių gyvenime. „Po penkiolikos metų nežinios diagnozė jau aiški, tačiau kaip šią problemą spręsti – niekas, iki gydytojo A. Pranculio, pasiūlymų nedavė. Vieninteliai žodžiai iš gydytojų lūpų – „palaukime, dar palaukime“.
Pasak dr. A. Pranculio, gydymas buvo sudėtingas ir reikalaujantis specifinių žinių apie intervencinę radiologiją. „Spragtuko sindromo gydymas Kauno klinikose buvo atliktas pirmą kartą Baltijos šalyse. Procedūros metu per kirkšnies veną į inksto veną buvo įvestas specialus stentas, kuris atstatė normalų kraujo nutekėjimą. Dėl to kraujas nebesikaupia kiaušidėse ir dubens venose, sumažėjo skausmai ir kiti moterį varginantys simptomai“, – aiškina gydytojas.
Operacija pavyko sėkmingai, o pacientė jau netrukus pradėjo jausti pagerėjimą. „Po intervencijos buvo ir sunkumų – prireikė laiko atsigauti, vėl išmokti gyventi be skausmo, nes ilgą laiką net išsitiesti buvo sunku. Vis dėlto džiaugiuosi galėdama sugrįžti į įprastą gyvenimą. Nebeskauda taip, kaip anksčiau, vėmimas ir virškinimo sutrikimai išnyko, tyrimai rodo gerus rezultatus“, – šypsosi Agnė.
Nors fizinis krūvis Agnei vis dar ribojamas, ji stengiasi kuo daugiau judėti. „Po truputį darau kineziterapinius pratimus, kad raumenys išliktų stiprūs. Žinoma, kol kas negaliu ilgai stovėti, bet tai – smulkmena, palyginus su tuo, ką teko patirti. Dabar galiu planuoti savo gyvenimą be baimės, kad netikėtai ištiks priepuolis, lydimas skausmo ir vėmimo“, – džiaugiasi ji.
Moteris dėkoja visiems medikams – tiek Šiauliuose, įtarusiems retą sindromą, tiek Kauno klinikų – patvirtinusių diagnozę ir išdrįsusius pritaikyti gydymą. „Kai visi sakė „palaukime“, dr. A. Pranculis tapo mano vilties šviesuliu. Jo kompetencija ir ramybė leido pasitikėti, kad viskas bus gerai. Esu nepaprastai dėkinga už suteiktą galimybę gyventi be nuolatinio skausmo“, - sako Agnė.
Kauno klinikos, būdamos vienu iš dviejų Retų ligų centrų Lietuvoje, nuolat siekia užtikrinti pažangiausią diagnostiką ir gydymą net sudėtingiausiais atvejais. Ši sėkmės istorija – dar vienas įrodymas, kad čia dirbantys aukščiausio lygio specialistai ne tik geba rasti inovatyvius sprendimus, bet ir suteikia pacientams galimybę grįžti į visavertį gyvenimą.