Kad saulė teiktų tik džiaugsmą

Saulė – tai gyvybės ir geros nuotaikos šaltinis. Ji veikia žmogaus sveikatą. Jeigu saulės šviesos gaunama per mažai, slopinama centrinės nervų sistemos veikla, nusilpsta imuninė sistema, lėtėja medžiagų apykaita. Jei saulės šviesos trūksta ilgai, galima susirgti depresija, atsiranda vitamino D apykaitos sutrikimų. Tai ypač pavojinga vaikams, nes jie gali susirgti rachitu. Suaugusiesiems dėl saulės šviesos trūkumo vystosi osteoporozė.

Reklama

Neigiamas saulės poveikis

Tačiau saulė gali padaryti ir daug žalos. Ji spinduliuoja infraraudonuosius ir ultravioletinius (UV) spindulius. Pastariesiems ir tenka didžiausia kaltė dėl neigiamo saulės poveikio žmogaus organizmui.

Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Tačiau jie ardo akies tinklainę, didelis jų kiekis skatina odos vėžio atsiradimą, gali sukelti saulės smūgį, pažeisti imuninę sistemą.

Saikingas saulės kiekis teigiamai veikia žmogaus odą, tačiau peržengus ribą spinduliai pradeda kenkti. Per didelė saulės spinduliuotė gali sukelti odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, ūmius odos uždegimus. Labiausiai žinomas ūmus per ilgo buvimo saulėje efektas yra nudegimas. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. Dėl ilgalaikio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio galima susirgti onkologinėmis odos ligomis (odos vėžiu).

Daugiau nei 90 proc. nemelanominio odos vėžio atvejų sukelia šių spindulių poveikis. Tai viena dažniausių piktybinio naviko formų, kuri negydant yra mirtina. Nepageidaujamas saulės poveikis atsiranda tada, kai pernelyg stiprūs UV spinduliai ilgą laiką veikia odos ląsteles, taip sukeldami ląstelių pokyčius ir silpnindami imunitetą, dėl ko atsiranda paraudimai ar nudegimai. Toks nematomas saulės poveikis turi įtakos visiems odos tipams: tiek šviesiai, netoleruojančiai saulės odai, tiek tamsiai ar labai tamsiai odai.

UV spinduliuotės poveikio nereikėtų sieti su kūno įkaitimu. Šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai, o UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų. Lygiai taip pat nereikėtų apsigauti, jeigu kūną vėsina lengvas vėjelis – UV spinduliai vis tiek jus veikia.

UV spindulių poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių. Nors tokie rizikos veiksniai kaip rasė, amžius ir šeimos anamnezė melanomą lemia labiau negu nudegimas saulėje, saulės spinduliavimas yra vienintelis veiksnys, kurio galime išvengti. Saulės spindulių poveikis vaikystėje turi itin didelę įtaką susirgti melanoma, todėl saugotis tiesioginių saulės spindulių poveikio būtina nuo pat kūdikystės. Teigiama, kad vengdami saulės nemelanominio vėžio riziką galime sumažinti net 80proc.

Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio. Tuo metu saulės spinduliai yra patys intensyviausi.

Nekarštą vasaros dieną rekomenduojama būti saulėje, kai ji nėra laba aktyvi, t. y. iki 10–11 val. ryto ir po 14 val. Karštą vasaros dieną specialistai pataria nesilepinti saulės spinduliais nuo 10 iki 15 val., geriausia tą laiką praleisti mirguliuojančiame pavėsyje.

Rekomenduojamas buvimo kaitrioje saulėje laikas pirmomis dienomis – 15–30 min.

Be abejo, svarbus ir žmogaus odos tipas. Tai, kas įprasta tamsiaodžiui dykumų gyventojui, gali būti pražūtinga šviesiaodžiui rusvaplaukiui šiauriečiui.

Odos tipai

Išskiriami VI žmogaus odos tipai:

• I tipas. Oda ypač šviesi, strazdanota, akys mėlynos, plaukai rusvi – sunkiai įdega, smarkiai nudega (iki pūslių).
• II tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios – įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą.
• III tipas. Oda nuo šviesios iki šviesrudės, plaukai rudi, akys pilkos ar žalios – gerai įdega, nudega retai.
• IV tipas. Oda nuo šviesiai rudos iki alyvos spalvos, plaukai juodi, akys rudos – labai gerai įdega, niekada nenudega.
• V tipas. Natūraliai ruda oda.
• VI tipas. Natūraliai juoda oda.

Remiantis tyrimų išvadomis, daugiau kaip 90proc. nemelanominio odos vėžio konstatuojama I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Laikoma, kad odos vėžys retesnis tarp tamsiaodžių žmonių, tačiau UV spinduliai jiems irgi pavojingi dėl žalos akims ir imuninei sistemai.

UV indeksas (UVI) – tai paprasta ir lengvai suprantama UV spinduliuotės intensyvumo įvertinimo priemonė. UVI reikšmės grupuojamos į kategorijas ir lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį.

• 0–2 – UVI žemas – apsaugos lygis minimalus (gali būti skrybėlė);
• 3–5 – UVI vidutinis, apsauga – skrybėlė, akiniai, apsauginio kremo saulės apsaugos faktorius (SAF) ne mažesnis kaip 20;
• 6–7 – UVI aukštas, apsauga – kas išvardyta anksčiau, o tarp 11–15 val. geriau būti pavėsyje;
• 8–10 – UVI labai aukštas, ekstremali apsauga, t. y. geriau į lauką neiti.

UVI visada pateikiamas vietos saulės vidurdieniui, t. y. momentui, kai Saulė yra aukščiausiai danguje (zenite), tačiau šis momentas nėra vidurdienis vietos laiku. Lietuvoje vietos saulės vidurdienis yra apie 13.30 val.

Norint pailginti buvimo saulėje laiką, galima naudotis vadinamaisiais saulės ekranais, t. y. apsauginiais kremais, losjonais ir pan. Saulės apsaugos faktorius (SAF) parodo, kiek efektyvus šis produktas. Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo darbą, reikia teisingai jais naudotis ir laiku atnaujinti. Pasimaudžius, nusitrynus ar nusišluosčius rankšluosčiu, losjonas dingsta nuo mūsų kūno ir tikrasis apsaugos faktorius lieka mažesnis, nei parašyta etiketėje. Todėl jo reikia nuolat užsitepti iš naujo.

Žinant UVI reikšmę ir savo odos tipą, galima tinkamai apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio.

Saulės smūgis

Nesaugodami galvos nuo tiesioginių saulės spindulių, rizikuojate ją perkaitinti. O juk būtent galvoje yra vienas svarbiausių kūno organų – smegenys. Saulės smūgio metu tiesioginiai saulės spinduliai įkaitina smegenų dangalus, padidėja jų temperatūra, atsiranda funkcionavimo pakitimų. Dėl to atsiranda smegenų kontroliuojamų raumenų, virškinimo, regos organų, mąstymo ir kitų sutrikimų.

Pasitaiko atvejų, kai per ilgai tiesioginių saulės spindulių poveikį patiriantį ir pirmosios pagalbos nesulaukiantį žmogų ištinka mirtis. Vis dėlto, jei saulės smūgis atpažįstamas laiku ir jį gavusiam žmogui suteikiama pagalba, didelių komplikacijų kilti neturėtų.

Saulės smūgio poveikis gali prasidėti tiek veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, tiek praėjus kelioms valandoms nuo perkaitimo. Ši būklė pasireiškia vienu ar visais simptomais iš karto:

• galvos skausmas, jausmas, lyg galva būtų pilna smėlio, svaigulys, koordinacijos sutrikimas, mirgėjimas akyse, ausų užgulimas, sunkumas išlaikyti galvą vienoje vietoje;
• raumenų tempimas arba skausmas, noras pasirąžyti, raumenų trūkčiojimas ir didesni traukuliai; kūno raumenys gali tapti visai nevaldomi;
• gali pradėti pykinti, vimdyti, paleisti vidurius;
• juntamas didelis troškulys;
• pabąla oda arba ją išberia;
• kyla kūno temperatūra (gali pakilti net iki 40 laipsnių Celsijaus);
• gali stipriai padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas; taip pat gali pasireikšti kliedėjimas, sąmonės netekimas.

Pirmoji pagalba perkaitus

Jeigu žmogus perkaista ir junta minėtus simptomus, jam kuo skubiau suteikite pirmąją pagalbą:

• Nukentėjusiajam duokite gerti labai daug vandens. Geriausia – su magniu, reikalingu širdies ir raumenų veiklai. Jeigu ligoniui pirmąją pagalbą suteiks medikai, greičiausiai jam bus pastatyta lašelinė su magniu ir kitais reikalingais mikroelementais.
• Ant galvos uždėkite vėsų kompresą. Jeigu žmogus gavo ne tik saulės smūgį, bet perkaito ir visas kūnas, šlapius kompresus laikykite ant viso kūno. Dehidratacija vyksta labai greitai, todėl reikalingas skubus išorinis drėkinimas.
• Ligonis privalo gulėti. Jeigu jis vemia, geriau naudoti indą, bet ne vaikščioti iki tualeto, nes svaigstant galvai galima nugriūti ir susižaloti. Nepalikite ligonio vieno.
• Temperatūros nemažinkite vaistais – ji signalizuoja apie tebeesančią blogą būklę. Jeigu simptomai nesiliauja, o pirmoji pagalba neveiksminga, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Kreipkitės ir tuomet, jeigu sparčiai kyla temperatūra ir ji aukštesnė nei 38 laipsniai Celsijaus.
• Nukentėjusiajam praradus sąmonę, negirdykite jo, nes jis gali užspringti. Nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba vežkite jį į ligoninės priimamąjį patys. Medikai tiksliai nustatys, kokia yra būklė ir suteiks reikiamą pagalbą.
• Patyrus saulės smūgį, reikalingas kelių dienų poilsis. Jokiu būdu negalima laiko leisti saulėje ir daug judėti. Būtina laikytis gydytojo rekomendacijų.

Pavojus akims

Saulė kelia pavojų ir akių sveikatai. Tyrimai atskleidė, kad nepriklausomai nuo laiko, praleisto tiesioginėje saulės šviesoje, gali padidėti tikimybė susirgti įvairiomis akių ligomis. Katarakta (lęšiuko drumstumas), fotokeratitas (ragenos uždegimas), junginės išauga ant ragenos (audinio išaugos ant akių obuolių), geltonosios dėmės degeneracija ir vokų odos vėžys – tai tik keletas iš ligų. Nors katarakta, senatvinė geltonosios dėmės degeneracija ir akių vėžys vystosi iš lėto ir dažniausiai užtrunka ne vienerius metus, kol liga išryškėja, tačiau laikas, kurį praleidžiame saulėkaitoje be akių apsaugos, padidina šių ligų tikimybę. Netiesioginė saulės šviesa taip pat gali padaryti labai daug žalos kaip ir tiesioginiai spinduliai: UV spinduliai, atsispindėję nuo sniego, akimirksniu gali sukelti vadinamąjį „sniego aklumą“.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys vidurdienio saulėkaitoje ar vietose, kur UV spinduliai ypač intensyvūs – prie vandens telkinių ar kalnuose – priklauso akių ligų rizikos grupėms. Kita rizikos grupė susirgti minėtomis ligomis yra vaikai ir paaugliai – jie paprastai praleidžia daugiau laiko atvirame ore, saulėkaitoje nei suaugusieji.

Debesys gali tik iš dalies apsaugoti nuo UV spindulių. Kenksmingi spinduliai lengvai įveikia miglą ir ploną debesų sluoksnį.

Patarimai, kaip apsaugoti akis nuo kenksmingų saulės spindulių:

• Niekada nežiūrėkite tiesiai į saulę.

• Tiesioginiai saulės spinduliai kenkia akims visus metus. Akims pavojinga ne tik vasaros saulė. Taigi, leisdami laiką pajūryje, kalnuose ar saulėtą žiemos dieną būtinai dėvėkite nuo UV spindulių saugančius akinius ir skrybėles.

• Ne visi akiniai (nešiojami turint regos sutrikimų) gali apsaugoti jūsų akis nuo UV spindulių daromos žalos. Tiesa, kai kurie specialūs skaidraus plastiko lęšiai suteikia apsaugą nuo kenksmingų UV spindulių. Priešingu atveju derėtų nešioti papildomus tamsintus lęšius ant akinių.

• Atkreipkite dėmesį, kad ne visi saulės akiniai blokuoja 100 procentų UV spindulių. Jei norite įsitikinti, ar jūsų saulės akiniai suteikia tinkamą UV apsaugą, nuneškite juos patikrinti savo oftalmologui arba optikos gydytojui. Akių priežiūros specialistai paprastai turi spektrofotometrą, kuriuo galima pamatuoti, kiek šviesos ir UV spindulių blokuoja akinių lęšiai.

• Būtinai apsilankykite pas oftalmologą ne rečiau nei kartą per dvejus metus ir pasitikrinkite akis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija