Kad seni tėvai jaustųsi reikalingi

Mūsų senoliai sakydavo: „Maži vaikai spaudžia kelius, dideli – širdį.“ Ir iš tiesų, sulaukę garbaus amžiaus, mūsų tėvai jaučiasi vieniši ir niekam nereikalingi. Kaip galėtume jiems padėti?

Reklama

Spartus gyvenimo tempas, atsakingos pareigos darbe ir šeimos rūpesčiai išties atima daug laiko. Nuo ryto iki vakaro bėgame ir vis tiek visko padaryti nebespėjame. Laiko pritrūksta netgi sau, ką jau kalbėti apie senus tėvus. Sustokime ir susimąstykime – nė nepajusime, kaip apsisuks laiko ratas, ir patys būsime seni. Gal vertėtų nors trumpam pasijusti senukų kailyje ir pamėginti jiems padėti? Šie patarimai pravers bendraujant su senais tėvais ar giminaičiais.

Skirkime daugiau dėmesio

Sakysite, ko tie seni tėvai nori – turi marias laiko, gauna pensiją ir gali ramiai sau gyventi. Be to, aplankote per šventes, kartais ir savaitgaliais. Tačiau to neužtenka – labiausiai senoliams trūksta bendravimo, gero žodžio. Pamėginkite įsivaizduoti, kaip jaustumėtės žinodami, kad gražiausi metai negrįžtamai praėjo ir gyvenimo saulė jau krypsta vakarop... Turite rasti laiko ir padaryti viską, kad tėvams netrūktų jūsų dėmesio.

Negalite nuvykti taip dažnai, kaip norėtumėte? Paskambinkite ir paklauskite, kaip jaučiasi, kaip sekasi. Jei gimdytojai ar vienas iš jų gyvena netoliese, pakvieskite juos popietės arbatos, kartu pažiūrėkite kino komediją ar jų mėgstamo žanro filmą.

Gana paprastas būdas palengvinti bendravimą su pagyvenusiais tėvais – dažniau klausti jų patarimo. Ne veltui daugelyje kultūrų senoliai gerbiami, o jų išmintis vertinama. Tėvai džiaugsis galėdami pasidalyti sukaupta gyvenimo išmintimi. Galbūt jų patarimu ir nepasinaudosite, bet jiems bus gera jausti, kad yra reikalingi.

Senatvės sulaukę žmonės daug rečiau išeina iš namų, todėl svarbu, kad juose gyventi būtų jauku ir patogu. Nekalbame apie paprasčiausią švarą ir tvarką (tikrai nesunku išplauti grindis, nušluostyti dulkes) – pasirūpinkite tėvų būsto jaukumu kitaip: nupirkite žydinčią kambarinę gėlę, padovanokite įrėmintą savo šeimos nuotrauką ar kt. Visų svarbiausia, kad senstantys tėvai jaustų jūsų rūpestį, meilę ir palaikymą.

Skatinkime daugiau judėti

Apie judėjimo naudą sveikatai kalbama ir rašoma nuolatos ir visur – tai svarbu ne tik ligų profilaktikai, sveikatai stiprinti ir fiziškai tobulėti, bet ir senėjimo procesams sulėtinti, gyvenimui pailginti, gyvenimo kokybei gerinti. Kokia nors proga padovanokite šiaurietiškojo ėjimo lazdas ir pamokykite, kaip jomis naudotis. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina širdies ir kitus kūno raumenis, gerina kraujotaką, normalizuoja kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, menkina tikimybę susirgti diabetu (judant gerėja angliavandenių apykaita). Taip pat mažina gliukozės kiekį kraujyje, stresą ir depresiją, tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, osteoporoze (kaulų tankio sumažėjimu). Daug judantys žmonės yra darbingesni, geresnės nuotaikos ir išvaizdos, labiau savimi pasitiki, pagaliau moka džiaugtis gyvenimu.

Argumentų judėti daugiau nei pakanka, bet ar verta juos kalti į galvas seniems tėvams? Jei gyveno pasyviai, tikrai nepakeis įpročių ir nesidžiaugs užrašyti į sporto klubą ar verčiami bėgioti. Visgi yra būdų paskatinti senukus judėti! Kai aplankysite, išviliokite pasivaikščioti į parką (puiku, jei juose įrengti treniruokliai – būtinai pasiūlykite išbandyti!), apsukite daugiau ratų po mikrorajoną, pakvieskite grybauti ir pan. Kokia nors proga padovanokite šiaurietiškojo ėjimo lazdas ir pamokykite, kaip jomis naudotis. Juk nuostabu matyti, kaip energingai mojuodami rankomis su lazdomis žingsniuoja ne tik žinomi žmonės, bet ir senoliai.

O galbūt jūsų mamai patiktų joga? Vis daugiau garbingo amžiaus žmonių susižavi šia mankšta. Draugės mama pametė galvą dėl kalanetikos, dar yra pilatesas, liekninamoji kvėpyba ir kt.

Ką daryti, jei seni tėvai griežtai nusiteikę prieš bet kokį sportą? Pagudraukite ir padovanokite šuniuką – bus priversti kas rytą ir vakarą bet kokiu oru išvesti jį į lauką, kartu ir pasivaikščios.

Pasirūpinkime namų vaistinėle

Greičiausiai jūsų mama ar tėvukas nuolat vartoja kokius nors vaistus, o jiems pasibaigus gydytojas išrašo naujų. Tačiau sulaukus garbaus amžiaus bet kada gali surakinti nugarą, sušlubuoti širdis, sutrikti virškinimas ir pan. Todėl kiekvienuose namuose turi būti vaistinėlė su būtiniausiomis pirmosios pagalbos priemonėmis.

Patikrinkite tėvų vaistinėlę (neretai būna, kad kai kurių vaistų galiojimo laikas jau pasibaigęs!) ir, jeigu reikia, ją papildykite. Namų vaistinėlėje turėtų būti įvairių dydžių lipnių tvarsčių ir pleistrų, elastinis tvarstis, medicininis bintas, termometras, pincetas, žirklės, pakuotė vatos, dezinfekcinis skystis ir tepalas nuo sumušimo; skausmą ir temperatūrą malšinančių vaistų; medikamentų sutrikusiam virškinimui gerinti (nuodus ir toksinus sugeriančios aktyvintosios anglies, vaistų nuo viduriavimo ir vidurių užkietėjimo, virškinimą lengvinančių fermentų) ir vaistų nuo alergijos.