Kada ašaros – tiesiog privalomos?

Įprasta manyti, kad ašaros – nepageidautinas dalykas, reiškiantis skausmą, pyktį ir nusivylimą, tačiau nešiojantys kontaktinius lęšius ir nuo sausų akių ligos (SAL) kenčiantys žmonės dėl to galėtų paprieštarauti. Dėl nepakankamai sudrėkstančių akių gali ne tik tekti atsisakyti kontaktinių lęšių nešiojimo, bet ir susidurti su rimtomis bėdomis – negydomos sausos akys gali sukelti rimtų regėjimo sutrikimų.

„Nešiojantieji kontaktinius lęšius gali patirti akių diskomforto, sausumo, sudirginimo pojūčius tiek vienoje, tiek abiejose akyse. Šie nusiskundimai atsiranda dėl įvairių priežasčių: nepakankamo akių paviršiaus drėkinimo, jautrumo lęšių priežiūros tirpalams ar net akių infekcijos, – sako dr. Edita Puodžiuvienė, LSMU KK akių ligų klinikos gyd. oftalmologė, Kauno oftalmologų klubo pirmininkė. – Susidūrus su nemaloniais simptomais ar esant ypatingam akių jautrumui, reikėtų rimtai apsvarstyti, ar kontaktiniai lęšiai yra geriausias regos korekcijos būdas ir pasirinkimas“.

Sausų akių liga, galinti papildomai apsunkinti lęšių nešiojimą, pasireiškia akių perštėjimu, sausumu, paraudimu, deginimu, smėlio ar svetimkūnio jutimu akyse. Jos tampa jautresnės šviesai, greičiau pavargsta net nuo menkiausio darbo, ašaroja, taip pat gali laikinai pablogėti regėjimas. Nešiojantiems kontaktinius lęšius gali atsirasti papildomas dirgiklis – lęšiai ima dirginti akies paviršių. Jeigu nešiojant kontaktinius lęšius ragenoje užsitęsia deguonies badas, galimi įvairūs ragenos pažeidimai ir regos sutrikimai, akies paraudimas ir skausmas. Išsausėjusioms ir perštinčioms akims suvilgyti natūraliai pasigaminančių ašarų nebepakanka, todėl prireikia akių lašų tirpalo.

„Akis – vienas sudėtingiausių organų žmogaus kūne, todėl nenuostabu, kad jos specifinėms ligoms gydyti naudojamos modernios technologijos. Sausų akių ligos (SAL) metu dėl įvairių priežasčių plonėja ašaros plėvelė ir pakenkiamas akies paviršius. Sunkiais SAL atvejais užsitęsęs akies uždegimas pakenkia visam akies paviršiui – sužaloja tiek rageną, tiek junginę, o tai gali baigtis neišgydomu regos pablogėjimu, – sako dr. E. Puodžiuvienė. – Šiuo metu SAL gydyti siūloma ketvirtos kartos akių lašais – riebalų vandenyje emulsija – atkuriančiais visus tris ašarų plėvelės sluoksnius (gleivinį, vandeninį ir riebalinį) bei tinkančiais ir kontaktinių lęšių nešiotojams“.

Ketvirtos kartos akių lašuose jau yra ir riebalinį ašarų komponentą atstatančių sudedamųjų dalių. Viena jų – katijoninė emulsija, kurioje, pasitelkiant nanotechnologijas, riebalinis lašelis sumažinamas iki nanodalelių, kurios, turėdamos teigiamą krūvį, tolygiai sukimba su neigiamą krūvį turinčiu akies paviršiumi. Tai – labai svarbi savybė, kadangi tolygus lašų pasiskirstymas akies paviršiuje nesukelia regėjimo pablogėjimo.

Pasak gydytojos oftalmologės, šiuo metu žmonės gali pasirinkti tiek hidrogelinius, tiek ir silikoninius-hidrogelinius minkštus kontaktinius lęšius. „Silikoniniai-hidrogeliniai lęšiai pasižymi geresniu deguonies pralaidumu, todėl į rageną patenka daugiau deguonies, tuo tarpu svarbus hidrogelinio lęšio rodiklis – vandens kiekis, kuris dažniausiai būna apie 55 proc., – sako dr. E. Puodžiuvienė. – Įsigyjant kontaktinius lęšius, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į deguonies pralaidumą ir vandens kiekį, bet ir nuspręsti, koks kontaktinių lęšių nešiojimo režimas aktualus ir priimtinas kiekvienam konkrečiam kontaktinių lęšių nešiotojui, įvertinus jo poreikius, gyvenimo būdą ar darbo ypatumus – prailginto nešiojimo ar vienadienis. Informaciją apie akių lašų tinkamumą pacientams, nešiojantiems kontaktinius lęšius, gamintojas visada pateikia informaciniame lapelyje.“