Kada nutukimas gali būti priežastis atleisti iš darbo?
Europos Teisingumo Teismas nagrinėja Danijos piliečio Karsteno Kaltofto skundą, kuriame teigiama, kad jis iš darbo buvo atleistas dėl antsvorio – jis svėrė 160 kilogramų. Vyriškis 15 metų dirbo profesionalia vaikų aukle, tačiau dėl antsvorio negalėjo pasilenkti ir užrišti vaikams batų. Teisininkai sako, kad nuo Teismo sprendimo gali priklausyti labai daug, ypač tai, kaip darbe bus traktuojami antsvorį turintys ar nutukę darbuotojai. Prognozuojama, kad, priklausomai nuo Teismo sprendimo, darbdaviai gali būti įpareigoti sudaryti specialias sąlygas nutukusiems darbuotojams.
LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck pasakoja, kad iki atleidimo K. Kaltoftas buvo raginamas numesti svorio.
„Teigiama, kad K. Kaltoftas buvo atleistas, nes reikėjo tiesiog sumažinti darbuotojų skaičių. Tačiau pats Karstenas sako, jog jį atleido dėl per didelio svorio, nes keli mėnesiai iki jo atleidimo jam buvo pateiktos kelios užuominos, kad reikėtų numesti svorio“, – teigia A. Hoffbeck.
Anot A. Hoffbeck, K. Kaltofto profsąjunga bylą pateikė Europos Sąjungos Teismui. Dabar yra nagrinėjama, ar nebuvo nusižengta Žmogaus teisių konvencijai ir ar jis buvo atleistas teisėtai.
„Jeigu nutukimas ir antsvoris bus pripažintas neįgalumu, bus labai sunku atleisti žmones, kurie dėl per didelio svorio negali atlikti savo pareigų. Tai ypač liečia fizinę veiklą, kur reikia ištvermės, kur žmonės privalo atitikti tam tikrus fizinius dydžius, standartus, pavyzdžiui, statybose arba laivuose, kur yra labai mažos erdvės. Tai darbdaviams suteiks labai didelių problemų, nes jei jie turės rinktis iš darbuotojo, kurio fizinis dydis atitinka reikalavimus, ir to, kuris neatitinka, jie turės surasti tam tikrą pasiteisinimą, kodėl jie negali priimti didesnio darbuotojo“, – aiškina A. Hoffbeck.
Advokatas, darbo teisės ekspertas dr. Justinas Usonis sako, kad medikai turi nustatyti, ar nutukimas yra neįgalumas ir ar tai padaro tokią įtaką žmogaus sveikatai, kad jis negali atlikti savo pareigų.
„Mes turėtume klausti medikų, ar būtent ta negalia trukdo darbui, ar negalėjimas atlikti kažkokių veiksmų yra nesuderinamas su jo veikla. Jei vaikų prižiūrėtojas nespėja pagauti bėgančio vaiko ar negali užrišti jam batų, tai jau yra pagrindas įtarti, kad jis neatlieka savo funkcijų“, – teigia J. Usonis.
Jis priduria, kad, kalbant apie K. Kaltofto bylą, svarbu išsiaiškinti, dėl ko darbdavys atleido tą žmogų: ar dėl išvaizdos, ar dėl to, kad tas žmogus negali atlikti savo pareigų.
Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad darbdavys kiekvieną kartą nusprendžia, ar darbuotojas atitinka intelektinius, įgūdžių ar kitus reikalavimus, būtinus konkrečiai darbo vietai.
„Niekam nekyla klausimų, kai lėktuvo pilotas, jeigu nepraeina kažkokio testavimo, yra nepriimamas. O mes čia sutelkėme dėmesį į tai, kad žmogus sveria daugiau ir tai galėjo būti jo atleidimo priežastis. Tačiau, jeigu yra normalios sąlygos ir jose gali dirbti bet kas, bet to žmogaus nepriėmė tik dėl to, kad svoris nepatinka, tada formaliai tas darbdavys pasielgė nesąžiningai“, – tvirtina D. Arlauskas.
J. Usonis sako, kad jeigu Europos Sąjungos Teismas šioje byloje priims sprendimą ir, tarkim, nutukimą pripažins negalia, didžiausią reikšmę, anot jo, turės tai, ar būtent negalia trukdo darbo funkcijai atlikti.
„Jei tai trukdo darbo funkcijai atlikti, tada kyla klausimas, ar darbdavys turi taikytis prie tokių funkcijų savo darbovietę: ar kėdes kitokias pirkti, ar įrengti specialias patalpas, padaryti didesnius praėjimus, ar tai tiesiog yra pagrindas atleidimui. Šitas klausimas ir būtų esminis“, – mano advokatas, darbo teisės ekspertas dr. J. Usonis.
Susiję straipsniai
