Šlapinimosi sutrikimai vargina apie 40 proc. keturiasdešimtmečių ir 90 proc. aštuoniasdešimtmečio sulaukusių vyrų. Paprastai jie vengia pasirodyti gydytojui urologui ir tikisi, kad liga praeis savaime. Toks požiūris gali turėti ne tik padarinių sveikatai, bet ir sumažinti vyrų lytinę funkciją bei sukelti psichologinių problemų.
Net suserga depresija
Vyrai, kenčiantys dėl šlapinimosi sutrikimų, yra priversti riboti savo fizinį aktyvumą, skirti daugiau laiko šlapinimosi procedūroms, jie negali ilgam nutolti nuo tualeto. Šlapinimosi sutrikimus dažnai lydi erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, lytinio potraukio sumažėjimas bei seksualinio gyvenimo ribojimas. Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojo urologo Mindaugo Žiuko, daugelis vyrų dėl šių priežasčių patiria psichologinį diskomfortą ar net suserga depresija.
„Ilgą laiką buvo manoma, kad bet koks vyresnių vyrų šlapinimosi sutrikimas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su prostatos liga. Pastarųjų dešimtmečių patirtis parodė, kad ne visi vyrai, sergantys priešinės liaukos liga, patiria šlapinimosi sutrikimų ir ne visi vyrai, gydyti dėl šlapinimosi sutrikimų, turi pakitusią prostatą“, - naujus faktus apie ligą pateikė M. Žiukas.
Konsultacijai ruoštis iš anksto
Šlapinimosi sutrikimai pasireiškia įvairiai. Vyrai gali jausti neatidėliotiną norą šlapintis, kuris, nepriklausomai nuo suvartojo skysčio kiekio, gali būti padažnėjęs ne tik dieną, bet ir naktį. Paprastai jie negali pradėti šlapintis, jų šlapimo srovė būna susilpnėjusi, pakitusi arba protarpiais nutrūkstanti. Baigus šlapintis, dažnai lieka jausmas, kad ne visas šlapimas ištekėjo, galimi ir keli nevalingai ištekantys šlapimo lašai.
„Jaučiantiesiems tokius simptomus, ypač, jeigu jie sutrikdo kasdienio gyvenimo ritmą ir sukelia diskomfortą, vertėtų kreiptis į urologą. Konsultacijai reikėtų pasiruošti iš anksto – paskutines kelias dienas prieš apžiūrą pravartu žymėtis skysčių suvartojimo kiekį ir šlapinimosi dažnumą, atlikti bendrą šlapimo ir kraujo tyrimus. Į konsultaciją reikėtų ateiti bent kelias valandas nesišlapinus – tik tuomet galima echoskopu apžiūrėti šlapimo pūslę“, - kaip tinkamai pasiruošti konsultacijai paaiškino gydytojas urologas.
Anot M. Žiuko, toks pasirengimas leidžia daugumai pacientų jau pirmos konsultacijos metu nustatyti tikslią diagnozę bei paskirti veiksmingą gydymą.
Almutė Blaževičiūtė