Kai galvoti – pavojinga sveikatai

Jaučiate nuoskaudą – gadinate plaučius, audžiate piktas mintis – provokuojate opą, o jeigu būsite tuščiagarbiai, kentės jūsų inkstai.

Reklama

Kad „visos ligos nuo nervų“, kalbama jau labai seniai. Bet mūsų dienų medicina tą iš tiesų patvirtina moksliškai.

Pasirodo, bemaž 60 procentų lėtinių ligų išsivysto dėl psichologinio pobūdžio priežasčių – tai yra „kenksmingų“ minčių, emocijų, išgyvenimų. Bet ir tai dar ne viskas. Daugelio ligų eiga tik 15 procentų priklauso nuo gydytojo ir jo skirto gydymo. Likusius 85 procentus lemia mūsų pačių požiūris į sveikatos problemas bei psichologinis nusistatymas.

Psichiatrijos ekspertai įspėja: visos kasdienės mūsų mintys ir išgyvenami jausmai kerta per vieną ar kitą organą.

Už jautrumą orams dėkokite įtaigumui

Gal ir ne jūs patys, bet veikiausiai kas nors iš jūsų šeimos narių, giminaičių ar kolegų kenčia dėl vadinamojo meteorologinio jautrumo. Dabar toks negalavimas labai paplitęs. Kai karštį staiga keičia vėsus oras arba atvirkščiai, šie nelaimingieji priversti vaistus gerti saujomis arba išvis atgula į ligos patalą.

Tačiau psichiatrai sako, kad jeigu pažvelgtume į orams jautrius žmones atidžiau, pamatytume, kad visi jie turi bendrų būdo bruožų. Tai nerimo kamuojamos, įtaigios asmenybės, kurios dažnai jaudinasi be priežasties arba sielojasi dėl smulkmenų, yra linkusios iš musės daryti dramblį. O jeigu žmogus nuolat pasiduoda panašioms mintims bei emocijoms, sutrikdo savo vegetacinės nervų sistemos darbą, ir tai dažnai pasireiškia būtent tokiais sveikatos sutrikimais kaip jautrumas orams.

Patarimas. Tokio būdo žmonėms sureguliuoti nervus padės prieš miegą vartojami raminantys preparatai – 25 lašai sukatžolės ar valerijonų arba pusė stiklinės jonažolių nuoviro.

Rytą greičiau išsijudinti padės ir žvalumo suteiks erškėtuogių nuoviras, ženšenio antpilas arba kininis citrinvytis.

Nedrįskite savęs gailėti!

Kam iš mūsų nėra tekę išgyventi sunkių akimirkų, kai atrodo, jog visas pasaulis prieš tave nusiteikęs... Be to, jeigu pats savęs bent retkarčiais nepagailėsi, kas gi pagailės?

O kaip tik šito daryti ir negalima.

Psichologai neneigia – gailestis sau tikrai šiek tiek apmaldo stresą. Tačiau per dažnai naudotis šia priemone nereikėtų, nes gailestis ne mažina įtampą, o priešingai – dar labiau didina ir nukreipia visus negatyvius jausmus į vidų. Dėl to ima kauptis kenksmingas stresas.

Fiziologine prasme gailestis priskiriamas asteninėms reakcijoms, kurių metu organizme išsiskiria neuromediatorius acetilcholinas. Pernelyg dažni jo pliūpsniai gali išbalansuoti psichiką, ir tuomet jau ir taip nemalonios užsitęsusios sielvartingos būklės fone išsivystys dar nemalonesnės komplikacijos:

– virškinimo trakto ligos (dažniausia gastritas ir skrandžio opa),

– apatinė depresija,

– hipotonija (sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas),

– vegetacinė kraujagyslių distonija,

– bendras imuniteto susilpnėjimas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms.

Patarimas. Gailestį sau paprastai geriausiai gydo rūpinimasis kitais – šeimos nariais ir tėvais, artimesniais ar tolimesniais giminaičiais arba augintiniais.

Įveikti asmenines psichologines problemas, anot specialistų, itin veiksmingai padeda savanoriavimas. Iš tiesų atsiras daugybė vietų, kur jūsų pagalba bus labai reikalinga, pradedant vaikų globos, senelių namais ir baigiant gyvūnų prieglaudomis.

Agresija žudo širdį

Jau seniai pastebėta, kad agresyvios asmenybės, turinčios diktatoriškų būdo bruožų, dažnai būna labai prieštaringos: tokie žmonės nepamatuotai griežti, reiklūs, bet sykiu ir sentimentalūs. Jie gali terorizuoti aplinkinius, iškankina net savo artimuosius, tačiau patys atsisako priimti meilę, palaikymą ir kenčia dėl nesupratimo bei vidinės vienatvės.

Pripratę į viską, reikia ar nereikia, reaguoti puolimu, šie žmonės neretai būna jautrios sielos ir itin priklausomi nuo aplinkinių nuomonės. Jiems labai sunku rasti gyvenime ramybę, pažinti paprastą žmogišką laimę. O dar jie visiškai nesugeba atsipalaiduoti.

Tokia nesibaigianti įtampa, nuolatinė „kovinė parengtis“, deja, brangiai kainuoja. Ir pirmiausia pakerta širdies kraujagyslių sistemą, ypač pačią širdį. Rezultatas – didėja miokardo infarkto rizika.

Taip pat pastebėta, kad bėdų dėl širdies neretai turi iš pažiūros visiškai priešingo būdo žmonės: geraširdžiai, silpni, neveiklūs. Skirtingai nei agresoriai, jie sielojasi dėl viso pasaulio, tačiau nebando ničnieko daryti, kad ką nors pakeistų. Ta nerealizuotos meilės viskam, kas gyva, jūra juos nepaprastai slegia, tačiau pasitikėjimo savimi trūkumas trukdo panaudoti gausius sielos išteklius pagal paskirtį. Ir sielvartingi išgyvenimai perauga į širdies ligas...

Patarimas. Tiek agresyviems žmonėms, tiek imantiesiems kiekvieną smulkmeną į širdį palengvės pabendravus su psichologu.

Galima pabandyti būdo trūkumus įveikti ir savarankiškai, pasisėmus patarimų iš tinkamų psichologijos knygų.

Kapstymasis savyje sukelia astmą

Dabar tai net madinga – ir ne tik tarp jaunų romantiškų žmonių: refleksijos, savo paties veiksmų ir poelgių analizė, gėrio ir blogio juose apmąstymas, dvejonės dėl jų teisingumo...

Tokie žmonės retai įsivelia į atvirus konfliktus, gyvena „kas būtų, jeigu būtų“ ir „kaip gerai tuomet būtų“ nuotaikomis visiškai nebandydami siekti to, ko trokšta, – mieliau guodžiasi fantazijomis. Dažniausiai tai nervingos ir kaprizingos asmenybės, nemokančios išsivaduoti iš streso ir įtraukiančios jį kuo giliau vidun. Taip užsidirbami dusulio priepuoliai, kai atrodo, kad trūksta oro normaliai kvėpuoti.

Tarp kitko, vaikų psichologai teigia, kad astma dažniau išsivysto vaikams, augusiems nuolatinės įtampos aplinkoje, šeimose, kuriose kasdienis gyvenimas prilygsta partizaniniam karui, kur niekas jų nesupranta, bet viskas dangstoma tobulų santykių fasadu.

Patarimas. Aktyvus gyvenimo būdas nepalieka laiko kapstytis savyje. Susiraskite pomėgį, kurio imtumėtės aistringai. Idealu, jeigu tai būtų mylimas darbas, teikiantis ir naudą, ir kasdienį pasitenkinimą.

Jeigu santykiai šeimoje įtempti, kreipkitės pagalbos į psichologus. Jie, beje, mano, kad kai kuriais išskirtiniais atvejais tėvų skyrybos vaikui tampa kur kas mažesne trauma nei slegianti atmosfera bei nuolatiniai konfliktai namuose.

Santūrumas kenkia inkstams

Sveikatą žaloja ne tik pyktis ir agresija – kardinaliai priešingos emocijos irgi yra ne ką mažiau pavojingos. Pavyzdžiui, perdėtas santūrumas.

Austrų kilmės psichosomatikos specialistas Valteris Pioldingeris aiškino akmenų susidarymą inkstuose ir visokius kitokius užsistovėjimus žmogaus organizme tuo, kad mes slopiname savo emocijas, neleidžiame joms prasiveržti į išorę – ir ne tik pykčiui, bet ir džiaugsmui. O nuolatinė kova tarp įgimto ūmaus būdo ir visuomenėje taip vertinamo bei propaguojamo šalto proto net gali sukelti intoksikaciją. Todėl santūrius žmones dar kamuoja ir nuolatiniai galvos skausmai bei migrena.

Tą patį galima pasakyti ir apie žmones, viską susiverčiančius ant savo pečių, priimančius sprendimus ir už kitus. Jie kelia sau aukštus reikalavimus, tačiau, skirtingai nei karštakošiai būsimieji širdininkai, ne puola į konfliktą stačia galva, bet bando gudriai prasibrauti iki jo labirintais, pakeliui stengdamiesi nekliudyti ir nesugriauti kitų žmonių gyvenimų.

Patarimas. Atsipalaiduoti ir pagaliau atsikratyti nuolatinio streso padės fiziniai krūviai, jėgos treniruotės sporto salėje (jeigu bendra sveikatos būklė tą leidžia, psichologai primygtinai rekomenduoja).

Nerimas „uždirba“ hipertenziją

Kai mes išgyvename stresą, organizmą užplūsta galingas hormono adrenalino srautas. Jis paspartina širdies darbą, priverčia susitraukti kraujagysles, todėl šokteli kraujospūdis. Kito būdo aprūpinti raumenis krauju nėra, o raumenys mums labai reikalingi jau minėtai „kovinei parengčiai“ palaikyti – juk stresą mūsų kūnas suvokia kaip pavojų.

Bet jeigu tokie adrenalino pliūpsniai tampa reguliariu reiškiniu, smarkiai padidėja hipertenzijos išsivystymo rizika.

Dažniausiai padidėjęs kraujo spaudimas kamuoja žmones, linkusius jaudintis, rūpintis ir audringai reaguoti į stresą. Jeigu gyvenate nuolatinėje baimėje, nerimaujate ir nesate tikri dėl rytojaus, tai labai kenkia kraujagyslių tonusui. Galiausiai iš pusiausvyros išmuštas organizmas į bet kokią nemalonią situaciją, ne tik rimtą stresą, ima reaguoti „šokdindamas“ kraujospūdį.

Ir kraujospūdis, beje, laikui bėgant kyla vis aukščiau ir aukščiau.

Patarimas. Susidoroti su vadinamąja nervine hipertenzija padeda ir raminančios priemonės (tie patys valerijonai ar sukatžolės), ir autotreningas. Tačiau tikru gelbėjimosi ratu gali tapti kardinalus aplinkos pakeitimas, kai susirandamas naujas darbas, išvykstama gyventi į kitą miestą ar net šalį, išsikraustoma iš tėvų namų į nuosavą būstą bei panašiai.

Parengė Sergejus Stonkus