Ketvirtadienis, 2024.12.19
Reklama

Kai jau reikia chirurginių priemonių, dar gali padėti erškėtuogės (1)

www.lrt.lt | 2014-12-29 09:41:31

Nebūtina imtis chirurginių priemonių, siekiant numalšinti kelių sąnarių skausmą, – gali padėti ir erškėtuogės. Tuo įsitikinęs Kopenhagos universitetinės ligoninės Parkerio instituto profesorius Robinas Christensenas, įrodęs erškėtuogių naudą ir veiksmingumą gydant sąnarių ligas.

Raukšlėtalapio erškėčio vaisiai
Jadvygos Balvočiūtės nuotr.

„Mano tyrimas parodo, kad nebūtina iškart imtis chirurginių priemonių, siekiant numalšinti kelių sąnarių skausmą ir suteikti žmonėms galimybę judėti. Jis taip pat įrodo, kad galima rasti nemedikamentinių priemonių, kurios neturi šalutinio poveikio, skirtingai nei tradiciniai nuskausminamieji ar net opioidai, vartojami kritiniais atvejais“, – sako R. Christensenas.

Trys erškėtuogės – vitamino C dienos norma

Erškėtuogės ne šiaip sau vadinamos tikru vitaminų lobynu. Jos padeda atsikratyti ne tik avitaminozės, bet ir daugybės fiziologinių ligų – ir net depresijos. Taip pat erškėtuogių ekstraktai naudojami kaip nuskausminamoji medžiaga sergant sąnarių ligomis.

Kaip vaistas, erškėtuogės vartojamos nuo neatmenamų laikų, ir net šiuolaikinė medicina pripažįsta erškėčio vaisių, lapų bei žiedų naudą sveikatai. Juokais sakoma, kad erškėtuogėse slypi visa Mendelejevo lentelė.

Vitamino C erškėčio vaisiuose yra dešimt kartų daugiau negu juoduosiuose serbentuose ir 100 kartų daugiau negu obuoliuose. Trys erškėtuogės turi visą žmogui reikalingą vitamino C dienos normą. Vitaminas C erškėtrožių vaisiuose yra labai stabiliuose junginiuose ir gerai išsilaiko netgi juos termiškai apdorojant.

Nors erškėtuogių antpilai ir nuovirai padeda kovoti su sezoniniais peršalimais, gerina nuotaiką, stiprina imunitetą ir itin teigiamai veikia širdies, kraujagyslių sistemos bei galvos smegenų veiklą.

Įrodė: erškėtuogės itin veiksmingos, sergant sąnarių ligomis

Į tarptautinę konferenciją „Judėk sveikai“, vykusią Kaune, susirinkę sveikatos specialistai iš visos Europos dalijosi naujausia patirtimi apie tai, kaip išsaugoti judėjimo laisvę. Didžiausias dėmesys konferencijoje skirtas nemedikamentiniam gydymui.

Kopenhagos universitetinės ligoninės Parkerio instituto profesoriaus R. Christenseno pranešimas apie atliktą erškėtuogių poveikio sąnariams tyrimą susilaukė ypatingo dėmesio. Pasak profesoriaus, erškėtuogių tyrimai – naujausia ir perspektyviausia tyrimų sritis, siekiant sumažinti sąnarių skausmus ir palengvinti judėjimą.

Skaičiuojama, kad dėl šių ligų kenčia per 100 mln. Europos gyventojų. Profesoriaus duomenimis, 25 proc. 55 metų amžiaus ir vyresnių pacientų skundžiasi kelių sąnarių skausmais.

R. Christensenas erškėtuogių poveikiu sąnariams, ypač sergančių osteoartritu, pradėjo domėtis beveik prieš dešimtmetį. 2008 m. jis parašė mokslinį darbą, kurį pavadino metaanalize.

„Metaanalizė – sisteminis tyrimų apibendrinimo metodas, kai vertinant nepriklausomus tos pačios rūšies tyrimus jų metu gauti rezultatai apibendrinami, norint pateikti tikslesnę ir aiškesnę informaciją iš gana didelės duomenų bazės“, – teigia R. Christensenas.

Pasitelkęs tris ankstesnius kolegų mokslinius tyrimus, kurių objektas – erškėtuogių miltelių poveikis sąnariams (287 pacientai), profesorius pasakoja priėjęs išvados, kad erškėtuogių milteliai, turintys galaktolipidų, tikrai padeda malšinti kelių sąnarių skausmą.

„Jų efektyvumas, kai erškėtuogių miltelius vartoja osteoartritu sergantys pacientai, siekia 37 proc. Tokiu būdu teoriškai įrodžiau, kad erškėtuogės, t. y. natūralus produktas, yra svari alternatyva ne tik dviprasmiškai vertinamam gliukozaminui, bet ir skausmą malšinantiems arba uždegimą slopinantiems medikamentams. Tačiau pacientams nepatiko tai, kad erškėtuogių miltelius reikia gerti net šešis kartus per dieną – tai labai nepatogu“, – sako R. Christensenas.

Pasiteisino ir antrasis tyrimas

Prieš keletą metų profesorius ėmėsi antrosios tyrimo dalies – bandymų su realiais pacientais. Dabar jo tikslas buvo rasti mechanizmą, kad pacientams nereikėtų vartoti erškėtuogių miltelių šešis kartus per dieną, o pakaktų trijų. R. Christensenas sako, kad mokslininkai nusprendė patobulinti pačius erškėtuogių miltelius, padidindami veikliųjų medžiagų koncentraciją.

„Mūsų mokslininkai nusprendė atsisakyti tradicinių, Danijoje užaugintų erškėtuogių. Naujam tyrimui nuspręsta ieškoti kitų erškėtuogių rūšių, tokių, kuriose veikliųjų medžiagų koncentracija būtų didesnė. Kopenhagos Parkerio institutas užmezgė ryšius su Čilės ūkininkais. Jie tyrė daugybę mėginių ir atsirinko geriausias rūšis. Be to, gaminant miltelius, buvo pradėta naudoti tik erškėtuogės žievelė, o visas kitas – ne toks naudingas – vaisiaus turinys išmetamas“, – pasakoja profesorius.

Praktiniam tyrimui buvo pasirinkta 150 pacientų, sergančių osteoartitu ir kenčiančių kelių sąnarių skaumus. Didžiąją daugumą pacientų sudarė maždaug 65 metų moterys, turinčios viršsvorio. Pacientai buvo padalinti į tris grupes.

Pirmoji grupė vartojo senąsias kapsules su daniškų erškėtuogių milteliais – po šešis kartus per dieną. Antroji grupė šešis kartus gėrė čilietiškų erškėtuogių miltelius. Trečioji šiuos miltelius vartojo tik tris kartus per dieną. Tyrimas truko 12 savaičių. Jame buvo siekiama išsiaiškinti, ar tikrai pakaktų erškėtuogių miltelius gerti tris kartus.

„Išvados mus tikrai tenkino, tyrimas parodė, kad naujos kartos erškėtuogės, vartojamos mažesniais kiekiais, taip pat efektyvios kaip ir senosios erškėtuogės, kurias reikėdavo vartoti žymiai dažniau, o tai buvo nepatogu.

Mano tyrimas parodo, kad nebūtina iškart imtis chirurginių priemonių, siekiant numalšinti kelių sąnarių skausmą ir suteikti žmonėms galimybę judėti. Jis taip pat įrodo, kad galima rasti nemedikamentinių priemonių, kurios neturi šalutinio poveikio, skirtingai nei tradiciniai nuskausminamieji ar net opioidai, vartojami kritiniais atvejais“, – tvirtina R. Christensenas.

Gali veikti kaip placebas?

Nors šis tyrimas tikrai teikia naujų vilčių sergantiems sąnarių ligomis, vis dėlto nereikėtų pamiršti ir placebo efekto. Moksliniais tyrimais ne kartą įrodyta, kad placebas – netikras vaistas – taip pat veikia kaip malšinantis skausmą prepraratas. Placebo efektyvumas šiuo atveju gali siekti iki 70 proc. Tai gal ir erškėtuogės veikia panašiai kaip placebas, todėl ir gali pakeisti nuskausminamuosius?

„Niekada negali žinoti, kartais padeda ir placebas. Bet mes atlikome tris skirtingus tyrimus, kurių metu lyginome placebo ir erškėtuogių efektą. Ir visi rezultatai kalba erškėtuogių naudai“, – džiaugiasi R. Christensenas.

Jo teigimu, yra dar vienas erškėtuogių veiksmingumo įrodymas. Profesorius pasakoja, kad jo kolega iš Parkerio instituto, biomechanikos specialistas Marius Henriksenas, atliko trečiąjį šio tyrimo etapą. Savo laboratorijoje pasitelkęs į pagalbą išmaniąsias technologijas (tarp jų – ir 3D), jis filmavo tiriamų pacientų eiseną.

„Vieniems buvo duodamas vartoti placebas, o kitiems – erškėtuogių milteliai. Dar neturiu galutinių šio tyrimo rezultatų (jie pavasarį bus pristatyti konferencijoje Sietle), tačiau galiu jau dabar pasakyti, kad išmaniosios technologijos tik patvirtino tai, ką įrodžiau savo tyrimu – kad erškėtuogėse esančios aktyviosios medžiagos gali pakeisti daugelį metų vartojamus nuskausminamuosius, nes žmonių, vartojusių erškėtuoges eisena pagerėjo, skausmas ją kaustė daug mažiau“, – džiaugiasi profesorius ir priduria, kad kompiuterinės programos neapgausi – ji judesių amplitudę matuoja milimetro tikslumu.

Rasa Pekarskienė,

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 4 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Per šventes padaugėja apsinuodijimo maistu atvejų: kas tai lemia bei kaip apsisaugoti?
Šventinis laikotarpis dažnam asocijuojasi ne tik su dovanomis ir šiltomis akimirkomis su šeima, bet ir dosniai kalėdinia...
Gydytoja akušerė-ginekologė: šlapimo nelaikymas yra ne gėda, o liga
Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, apie kurią kalbėti vengia didžioji dalis moterų. Nors šis sutrikimas nėra pav...
Pavojingas apsinuodijimas smalkėmis prasideda paprastu galvos svaiguliu
Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas ir gyventojai pradeda aktyviai naudoti šildymo įrenginius, smarkiai p...
Šventės ir negalavimai: kada kreiptis skubiosios pagalbos, o kada galima gydytis namuose?
Šventiniu laikotarpiu į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyrių paprastai kre...
Kepenų transplantacija: pacientui prireikė operacijos dėl parazitų pažeistų kepenų
31-erių metų Petras tapo pirmuoju pacientu šalyje, kuriam dėl itin retos ligos – kepenų echinokokozės, kai parazit...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų