Kai nerimas virsta panika: kaip susitvarkyti su karo baime, koks įprotis padės gyventi ramiau

Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę. Bus karas ar nebus? Ką darysiu, jeigu bus? Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai neduoda ramybės ir pasėja nerimą, su kuriuo ne kiekvienas geba susitvarkyti. Specialistai pataria, kaip kontroliuoti nerimą, ką daryti, kad jis nevirstų panika, ir atskleidė, koks įprotis padės apsaugoti savo emocinę būseną.

Reklama

Nerimas sukelia ir fizines pasekmes

Karo grėsmes nuolat eskaluojantis informacinis fonas, pasak BENU vaistininkės Danutės Bubnienės, daro neigiamą įtaką tiek mūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. „Vaistinėse pacientai skundžiasi baime dėl ateities, nerimu, nemiga, padidėjusiu jautrumu. Nerimas turi ir neigiamų ilgalaikių pasekmių, kurios blogina mūsų kasdienį gyvenimą – nerimo metu didėja streso hormonų, adrenalino, noradrenalino, kortizolio, gamyba, neigiamai veikiama mūsų virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistema. Nerimui užsitęsus ilgesnį laiką, gali prasidėti net panikos atakos“, – sako D. Bubnienė.

Pasak vaistininkės, stresas ir nerimas silpnina ir mūsų imuninę sistemą, gali sutrikti virškinimas, žmonės gali prarasti apetitą arba atvirkščiai – prarasti saiką valgymui. Be to, stresas gali padidinti rūgštingumą, iššaukti pilvo pūtimą ir sukelti tuštinimosi problemas.

„Nusilpus imunitetui, auga rizika susirgti įvairiomis peršalimo ligomis, virusinėmis ir kitomis infekcijomis. Kai dėl streso žmogus vakare nebegali užmigti, o naktimis prabunda, miegas tampa nekokybiškas, atsiranda fizinis nuovargis, o kita diena tampa neproduktyvi. Šitaip patenkame tarsi į uždarą ratą, iš kurio sunku išeiti“, – priduria D. Bubnienė.

Kartais nerimą slepiame net nuo savęs

Anot Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologo Deimanto Zinkevičiaus, neaiški ir nuolat besikeičianti politinė bei ekonominė aplinka natūraliai kelia nesaugumo, pasimetimo ar baimės jausmus. „Įprastomis sąlygomis šiuos jausmus atlaikyti nėra lengva, o karo grėsmės akivaizdoje jie gali dar labiau sustiprėti. Todėl svarbu ne tik atpažinti šiuos jausmus, bet ir ieškoti būdų, kaip juos sušvelninti“, – sako D. Zinkevičius.

Pasak psichologo, nerimas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau kiekvienas su juo tvarkosi skirtingai – vieni žmonės turi įgūdžių ir priemonių, padedančių nerimą sumažinti, kiti – linkę savo jausmus slopinti ar neigti.

„Kartais nerimą slepiame net nuo savęs – išoriškai galime atrodyti ramūs, nors viduje jaučiame įtampą. Vieni žmonės nerimą stengiasi išreikšti kalbėdami apie savo jausmus su artimaisiais, o kiti – atsiriboja ar vengia nerimą keliančių minčių. Svarbu suprasti, kad nerimas lydi kiekvieną iš mūsų – skirtumas tik tas, ar mes jį pastebime ir pripažįstame, ar stengiamės ignoruoti“, – teigia D. Zinkevičius.

Psichologas priduria, kad reikia atskirti pagrįstą nerimą nuo panikos: pagrįstas nerimas kyla reaguojant į realią grėsmę, jis leidžia mums racionaliai įvertinti situaciją, analizuoti aplinkybes ir imtis tinkamų veiksmų. „Tuo tarpu panika – tai intensyvus, dezorganizuojantis jausmas, dažnai peržengiantis realios grėsmės ribas ir trukdantis mąstyti bei veikti“, – sako D. Zinkevičius.

Gelbsti fizinė veikla ir savistaba

Anot D. Bubnienės, mažinti stresą ir nerimą padeda įvairi fizinė veikla: darbas sode, pasivaikščiojimas gamtoje, lengvos mankštos, meditacija, joga. Kai kuriems padeda knygų skaitymas, susitikimai su artimaisiais.

„Manau, bet kuri veikla, kuri leidžia nukreipti mintis nuo nuolatinio galvojimo apie karą, padeda. Svarbu neužsisklęsti viduje, pasidalinti savo mintimis su artimaisiais ir užsiimti mylima veikla. Dažnai klientams tenka kartoti, kad reikia džiaugtis šia akimirka – dienos ilgėja, kasdien matome vis daugiau saulės, atgyja gamta ir mūsų nuotaika tampa geresnė“, – sako D. Bubnienė.

D. Zinkevičius priduria, jog padeda ir savistaba: „Stebėkite, kada nerimas sustiprėja, kokios situacijos ar mintys jį sukelia. Ieškokite būdų, kaip šiuos jausmus išreikšti konstruktyviai – pasikalbėkite su artimaisiais, išbandykite kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus. Jei nerimas išlieka intensyvus ar tampa sunkiai valdomas, svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.“

Nerimo priešai – žolelės ir homeopatiniai preparatai

D. Bubnienė teigia, jog nerimą pradinėse stadijose mažinti padeda homeopatiniai vaistai, B grupės vitaminai, įvairūs magnio preparatai, į kurių sudėtį įeina magnis ir vaistažolės: vartojant magnį, atsipalaiduoja raumenys, mažėja įtampa, nervų sistema tampa ramesnė, pagerėja širdies veikla ir susinormalizuoja kraujo spaudimas.

„Vyrauja daugybė žolelinių maisto papildų su valerijonu, melisa, sukatžole, pasiflora, gudobele, radiole, net ir šafranu. Pastarasis veikia kaip adaptogenas, tai – stiprus antioksidantas, turintis priešvėžinių savybių, gerinantis mūsų protinę veiklą, padedantis organizmui mobilizuoti jėgas ir nugalėti stresą“, – sako vaistininkė.

Mobilizuoti organizmo sistemas streso metu padeda ir radiolė, o gudobelė reguliuoja širdies darbą, kraujo spaudimą, ramina nervų sistemą ir gerina miegą. Ašvaganda reguliuoja emocinę būseną, gerina miegą ir atmintį, o preparatai su melatoninu padeda kovojant su miego sutrikimais, gerina psichoemocinę būseną.

Pataria riboti laiką socialiniuose tinkluose

Kovojant su nerimu, specialistai rekomenduoja atsitraukti nuo socialinių tinklų ir informacinio srauto. „Juose pateikiama informacija gali būti perdėta ir neatitikti realybės, o ilgą laiką užsitęsusios neigiamos emocijos gali sutrikdyti normalią kasdienybę“, – sako D. Bubnienė.

Anot D. Zinkevičiaus, nuolatinis naujienų sekimas gali turėti dvejopą poveikį. Viena vertus, informacijos rinkimas suteikia kontrolės ir saugumo jausmą, kuris gali trumpam nuraminti, tačiau nuolat susiduriant su grėsmingomis antraštėmis ar kraupiais vaizdais, nerimas gali dar labiau sustiprėti.

„Tai gali paskatinti gąsdinančių ateities scenarijų kūrimą, didinti bejėgiškumo ir įtampos jausmą. Siekiant apsaugoti savo emocinę būseną, rekomenduojama riboti informacijos srautą – rinktis patikimus šaltinius ir tikrinti naujienas konkrečiu, iš anksto numatytu metu, vengti nuolatinio socialinių tinklų naršymo“, – pataria psichologas.

Pasak D. Bubnienės, svarbiausia – vadovautis sveiku protu, gyventi be panikos, užsiimti mėgstama veikla, sveikai maitintis ir nepamiršti, kad vaistininkas – pirmasis žmogus, kuris savo patarimu gali pagelbėti sunkesniu momentu.