Penktadienis, 2025.04.04
Reklama

Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją

Kauno klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2022-11-11 10:24:42

Nėštumas – vienas iš svarbiausių etapų moters gyvenime. Nėštumo metu ji susiduria tiek su maloniais jausmais: laime, pakylėjimu, tiek ir su nemaloniais – kyla nerimas, abejonės, baimė. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos medicinos psichologė Vaiva Karaliūnaitė-Skrickienė pataria, kaip pasirūpinti moters psichologine sveikata nėštumo metu ir po gimdymo.

Pasiruošimas gimdyti / Asociatyvioji nuotr.

Kuo ypatingas nėštumo laikotarpis, kalbant apie psichologinę būseną?

Nėštumo metu moteris psichologinei būsenai didelę įtaką daro hormonai. Šiuo laikotarpiu sparčiau gaminasi estrogenas, progesteronas, kortizolis, serotoninas ir endorfinai. Estrogenas ir progesteronas – atsakingi už nuotaikų svyravimo dažnumą ir stiprumą. Kortizolis – už nerimą, adrenalinas – už pykčio momentus. Tačiau serotoninas, endorfinai yra atsakingi už didesnį pasitenkinimą gyvenimu, moterys dažnai randa prasmę, kur seniau jos nematė. Vieni hormonai truputį sujaukia gyvenimą, o kiti – kaip tik padeda.

Kaip jaustis nėštumo metu normalu ir kokioms emocijoms kylant reikėtų kreiptis pagalbos?

Visas emocijas jausti nėštumo metu yra normalu. Labai svarbu kalbėtis apie juos ir įvardinti, ką aš jaučiu. Jei kyla didelis nerimas, baimė ir tai trukdo gyventi kokybišką gyvenimą, tikėtina, kad reikalingas apsilankymas pas psichologą, kuris gali būti naudingas.

Kaip moteris gali sau padėti neštumo metu, jei jaučia didelę įtampą, nerimą, baimę?

Dažnai nerimo lygis kyla dėl nežinojimo, ką aš jaučiu, kas su manimi vyksta. Reikia išsikelti klausimą, ko aš bijau? Prižiūrintis gydytojas dažnai gali atsakyti į tuos klausimus ir racionalizuoti moters baimę.

Kaip artimieji gali padėti būsimai mamai?

Artimieji vaidina labai didelį vaidmenį. Vienas iš pagrindinių patarimų – klausti ir domėtis. Reikia skatinti moterį kalbėtis, išsakyti savo jausmus, emocijas, įvardinti, kokių lūkesčių ji turi, kaip norėtų, kad su ja būtų elgiamasi. Viena moteris nori, kad jai padėtų buityje tam, jog galėtų ramiai rūpintis kūdikiu, kitai moteriai buitis nėra svarbi, tačiau ji nori artimųjų buvimo šalia.

Kokie simptomai gali išduoti, kad moteris susirgo pogimdymine depresija?

Jeigu moteris jaučia interesų sumažėjimą, nenori užsiimti jokia veikla namuose, rūpintis savo naujagimiu, santykiai nebeteikia džiaugsmo – būtina atkreipti dėmesį ir ieškoti priežasčių.

Kodėl moteris suserga pogimdymine depresija?

Priežasčių gali būti labai daug, įvardyti vienos būtų neįmanoma. Atlikti tyrimai rodo, kad labai svarbus moters depresiškumo vertinimas nėštumo metu: ar ji susidūrė su depresija, nuotaikų kaita. Svarbus ir pasiruošimo nėštumui vertinimas, santykis su partneriu. Moterys, besilaukiančios pirmojo vaikelio, turi didesnę riziką susirgti pogimdymine depresija, taip pat tos, kurių artimieji yra sirgę depresija ar kitomis psichikos ligomis.

Kaip galima išvengti pogimdyminės depresijos?

Tiek prieš nėštumą, tiek jau pastojus rekomenduojama rūpintis savo psichine sveikata – lankyti individualias psichologo konsultacijas, grupinius užsiėmimus, stengtis geriau pažinti save. Žmogus, pažinęs save, sužinojęs, kaip jis reaguoja į nerimą, baimę, jau žino, kaip elgtis panašiose situacijose ir pritaiko sau tinkančius įveikos būdus.

Ką daryti, jei pogimdyminės depresijos nepavyko išvengti?

Būtina kreiptis į specialistus. Tik jie gali diagnozuoti ligą, įvertinti jos stiprumą ir suteikti tinkamiausią, kiekvienai moteriai individualiai pritaikytą gydymą.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pirmą kartą Lietuvoje dar gimdoje esančiam vaisiui atskirtos amniono juostos
Gabrielė 25-ąją nėštumo savaitę Šiauliuose ultragarsinio tyrimo metu sužinojo, kad vaisiaus kojytė yra stipriai padidėju...
Sodininkystės sezonas: kokie pavojai slypi dirbant sode?
Gamtai bundant ir sužaliavus pirmiesiems augalams, sugrįžta ne tik malonumas laiką praleisti dirbant sode, bet ir pavoja...
Ką reikėtų turėti namų vaistinėlėje ekstremalios situacijos atveju
Nerami geopolitinė padėtis skatina vis daugiau žmonių rūpintis savo saugumu. Viešojoje erdvėje diskutuojama apie būtinia...
Vaikai rinksis visavertį maistą, kai sveika mityba taps visos šeimos ritualu
Daugelis tėvų susiduria su iššūkiu – nevalgiu ar išrankiu vaiku, kuriam sunku įtikti. Tačiau būtent vaikystėje for...
Per 200 kartų kraujo dovanojęs donoras: „Aš bijau adatų“
Kiekviena kraujo donorystė – tai galimybė išgelbėti gyvybę. Ligoniai, patyrę sunkius sužalojimus, onkologiniai pac...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų