Kaip atpažinti šalčio alergiją ir su ja gyventi

Ilgai džiuginusį aksominį rudenį užmarštin stumia lauke jau šąlantys pirštai. Pirmuosius žiemos ženklus kai kurie gyventojai pajunta ypač aiškiai, kartais – net skausmingai. Jiems pasireiškia alergija šalčiui, arba šalčio dilgėlinė, kuria kasmet serga vis daugiau žmonių. Intensyvus odos paraudimas, niežėjimas, patinimas, atsirandantis odai kontaktuojant su šaltu oru, vandeniu ar šaltais daiktais – simptomai, leidžiantys įtarti esant alergiją šalčiui.

Reklama

„Žiemą kreipiasi nemažai klientų su nušalusiais skruostais, kurie dega, yra paraudę ir patinę. Pirmiausiai patariu jiems naudoti apsauginį lipidinį kremą nuo šalčio, stengtis nuo šalto oro ir vėjo pridengti veidą. Taip pat rekomenduoju gerti nereceptinį antihistamininį vaistą, kuris greičiau malšina uždegimą, palengvina simptomus, ypač tiems žmonėms, kuriems paraudimą ir patinimą sukėlė būtent alergija šalčiui“, - sako BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė vaistininkė.

Minėti simptomai - paraudimas, niežėjimas ir patinimas – atsiranda netrukus po odos kontakto su šalčiu. Ir tai nebūtinai turi būti žiemiškas šaltukas, sniego gniūžtė rankoje ar ledas. Šalčio alergija gali pasireikšti ir vasarą, maudantis šaltesniame ežere ar jūroje, valgant ledus. Dažnu atveju užtenka oro ar vandens temperatūrai nukristi žemiau +4 laipsnių Celsijaus, ypač jei oras drėgnas ir vėjuotas. Tad žiemą, žinoma, jos išvengti praktiškai neįmanoma, galima tik palengvinti simptomus.

Šalčio alergija gali būti itin pavojinga

Dažniausiai šalčiui alergiškus žmones kamuoja netrukus po kontakto su šalta aplinka atsirandantys raudoni, niežtintys bėrimai. Jie gali būti tik tam tikroje vietoje, dažniausiai – paveiktoje šalčio, gali būti išsibarstę po visą kūną. Šios alergijos charakteringas bruožas – paraudimas ir niežėjimas dar maždaug pusvalandį nepraeina net ir perėjus į šiltą aplinką.

„Šalčio dilgėlinės sukeliama organizmo reakcija gali būti itin pavojinga. Dėl sąlyčio su šalčiu, pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, atsiranda rankų, lūpų patinimas. Retesniais atvejais dėl alergijos gali išbrinkti liežuvis, burnos gleivinė – užblokuojami kvėpavimo takai. Alerginė reakcija gali paveikti ir visą organizmą – sukelti dusulį, alpulį, sąmonės netekimą, staigų kūno temperatūros nukritimą, širdies permušimus, skausmus pilvo srityje, galūnių tinimus. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma gali sukelti anafilaksinį šoką. Esant šioms reakcijoms, kuo skubiau reikėtų kreiptis į gydytoją“, - sako M. Darulienė .

Įtariant šalčio alergiją, vaistininkė siūlo paprastą būdą pasitikrinti: „Ant vidinės dilbio dalies uždėkite ledo kubelį ir kurį laiką palaikykite, kad oda spėtų atšalti. Jeigu toje vietoje oda parausta, pradeda niežėti, tokios pat odos reakcijos galima tikėtis ir išėjus į lauką.“

Jaunų žmonių liga

Kodėl kai kurių žmonių oda nedraugauja su šalčiu, kol kas aiškaus atsakymo nėra. Pastebėta, kad šalčio alergija dažniau pasireiškia jauniems žmonėms, moterims. Tačiau sirgti gali ir vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės.

Alergija šalčiui gali būti paveldima, ją gali iššaukti persirgta virusinė infekcija, kitos imuninės ligos. Taip pat šalčio dilgėline dažniau serga žmonės, kurie turi kitų alergijų – maistinę alergiją, alerginę astmą ir pan. Gera žinia ta, kad šalčio alergija dažnu atveju kaip netikėtai prasidėjo, taip netikėtai gali ir baigtis. Vieniems ji trunka kelis mėnesius, kitiems išnyksta per kelerius metus.

Simptomus palengvins tinkama apranga ir kremas nuo šalčio

Šalčio dilgėlinės taip paprastai medikamentais neišgydysite. Ką galite padaryti, tai palengvinti jos simptomus ir tinkamai rūpintis pažeista oda.

„Gyvenant su alergija labai svarbu vengti jos priežasties. Šiuo atveju šalčio išvengti sunku – žiema jau beldžiasi. Pirmiausiai reikėtų pasirūpinti tinkama apranga, neiti į lauką be pirštinių, kiek įmanoma labiau uždengti veidą. Taip pat simptomus padėtų palengvinti specialus kremas nuo šalčio. Jį reikėtų tepti maždaug pusvalandį iki išėjimo į lauką, net jeigu yra ir švelnus šaltukas. Odos reakciją į šaltį sušvelnintų ir priešalerginių vaistų vartojimas. Jeigu gydytojas nepaskiria kitokių, galima rinktis nereceptinius priešalerginius medikamentus“, - pataria M. Darulienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pažeistą odos vietą reikėtų kuo mažiau liesti ir dirginti. Nerekomenduoja jos plauti muilu su šarmais.