Kaip atsigaivinti nesukeliant žalos savo sveikatai?

Užklupti alinančių vasaros karščių, žmonės skuba atsigaivinti, tačiau dažnai tai daro netinkamai ir po kurio laiko pasijunta prastai. Visų klaidingo atsivėsinimo padarinių sveikatai būtų galima išvengti laikantis kelių paprastų taisyklių.

Reklama

„Net ir vasaros metu sulaukiame klientų, kurie skundžiasi įprastais peršalimo simptomais, kaip gerklės skausmas ar sloga. Bendraujant su žmogumi ir bandant išsiaiškinti negalavimo priežastis, paaiškėja, kad tai – populiaraus atsivėsinimo būdo – kondicionieriaus – pasekmė“, – patirtimi dalijasi vaistininkė Jurgita Jankauskienė.

Netinkamas naudojimasis prietaisu

Daugelis žmonių klaidingai mano, kad naudojimasis kondicionieriais padidina sergamumo riziką peršalimo ligomis. Tačiau žalą žmogaus sveikatai kelia ne patys prietaisai, o netinkamas naudojimasis jais. „Camelia“ farmacijos specialistė pastebi, kad dažniausios klaidos, kurias žmonės daro vėsindami patalpas kondicionieriumi, yra klaidingai parenkami pajėgumo, temperatūros ir oro gūsių srauto nustatymai.

„Įsijungus kondicionierių, norima kuo greičiau atvėsinti patalpas, tačiau būtent toks staigus ir ženklus temperatūrų pasikeitimas sukelia didžiausią žalą žmogaus organizmui. Kenksmingas sveikatai vėsinimasis gali sukelti rimtas sveikatos problemas – peršalimą, varginantį gerklės, kaklo, ausų, nugaros skausmą, užkimimą, dantų uždegimą, kvėpavimo takų pažeidimus, net susirgimą plaučių uždegimu“, – teigia J. Jankauskienė.

Tinkamiausia temperatūra šiltuoju laikotarpiu uždaroje patalpoje yra 23-25 °C, o temperatūros svyravimas tarp lauko ir vidaus patalpų temperatūrų negali siekti daugiau kaip 4-6 °C. Vaistininkė rekomenduoja iš karto žemiausios temperatūros ribos nenustatyti: ją reikėtų mažinti nuosekliai.

Automobilyje – kaip namuose

Norint atvėsinti automobilio saloną galioja tos pačios taisyklės, kurios taikomos ir namuose. Ir važiuodamas automobiliu, ir ilsėdamasis namuose žmogus negali jausti visu pajėgumu į jo veidą ar nugarą nukreipto oro gūsių srauto, sklindančio iš kondicionieriaus. Dėl tokio klaidingo vėsinimosi gali džiūti akių, gerklės, nosies gleivinės ir kankinti akių niežulys. Tačiau klaidų, daromų automobilio viduje, yra ir daugiau.

„Skubėdami žmonės sėda į saulės įkaitintus automobilius ir nieko nelaukę išvažiuoja. Tai – klaida. Kiekvienas užvedęs automobilį ir įjungęs jame kondicionierių, turėtų išlipti ir palaukti kelias minutes, kol sistema atvėsins saloną iki optimalios žmogaus organizmui temperatūros“, – sako J. Jankauskienė.

Ventiliatorius oro nevėsina – jį tik maišo

Pasak vaistininkės, žmonės klaidingai mano, kad ventiliatorius vėsina orą ir suteikia taip karštą dieną reikalingą vėsumo pojūtį. Iš tikrųjų, jis tik maišo orą. Šiuo prietaisu reikėtų naudotis labai atsargiai, ypač sergant odos ligomis, nes jis išgarina visą odos paviršiuje esančią drėgmę. Ventiliatorius džiovina prakaitą ir dėl to susilpnėja natūralios žmogaus galimybės reguliuoti kūno temperatūrą, o tai gali sukelti odos išsausėjimą, niežulį, o kartais – net ir odos ar kitų organų alergijas.

„Nusprendę pasinaudoti ventiliatoriumi, žmonės jokiu būdu negali jo nukeipti į save. Jis turi nuolat keisti savo veikimo kryptį, kad sukeltų oro cirkuliaciją kambaryje. Naudojant ventiliatorių reikia atidaryti langus, kad maišantis vidaus ir lauko orui kambaryje temperatūra nukristų. Dažnai žmonės daro priešingai – langus uždaro, nes yra pratę tai daryti įjungę kondicionierių. Ir tai – dar viena vėsinimosi klaida“, – sako J. Jankauskienė.

Svarbu gerti daug vandens, tačiau to nepakanka

Vasaros metu vidutinio sudėjimo žmogui reikia išgerti apie 2 litrus vandens, o kai labai karšta ir, jeigu žmogus užsiima fizine veikla, galima išgerti ir 3-4 litrus vandens. Tačiau to nepakanka. Kovodamas su vasaros karščiu, organizmas bando atsivėsinti greitindamas kraujo apykaitą ir tuo metu yra apsunkinamas širdies raumenų darbas. Todėl norint padėti savo organizmui, reikia imtis papildomų veiksmų.

„Rekomenduoju kelis kartus per dieną maudytis po vėsesniu dušu, mirkyti kojas vėsaus vandens vonelėse ar apsišlakstyti veidą vėsiu vandeniu. Tačiau žmonės turi būti atsargūs. Per ilgas vėsinimasis ar maudymasis lediniame vandenyje gali sukelti hipotermiją – kūno temperatūros nukritimą žemiau normalios kūno temperatūros. Tai neigiamai veikia žmogaus smegenis, gali sukelti rimtus organizmo funkcijų sutrikimus ir net mirtį“, – pastebi J. Jankauskienė.

Kai mūsų organizmą alina vasaros karščiai, jam padėti – privalu, tačiau tai reikia daryti saugiai. Svarbiausia tinkamai naudoti prietaisus, leidžiančius apsisaugoti nuo sveikatai neigiamo karščio poveikio ir nepersistengti gaivinantis vandeniu.