Klausimas. Ar laikantis bendrų deginimosi taisyklių galima išvengti melanomos? Ar šią ligą provokuoja saulės spinduliai? Marija, 35 m.
Atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė doc. dr. Vesta Kučinskienė
Melanomos atsiradimą lemia ne tik nesaugus ilgalaikis buvimas saulėje, bet ir genetiniai, imunologiniai veiksniai. Saulės spindulių poveikis yra svarbiausias aplinkos rizikos veiksnys. Su melanoma susijusi tiek ultravioletinė B spinduliuotė (UVB), tiek ultravioletinė A spinduliuotė (UVA), todėl renkantis fotoapsauginius kremus reikia atkreipti dėmesį, kad būtų apsauga nuo abiejų šių spindulių rūšių.
Patys jautriausi ultravioletinei spinduliuotei yra šviesiaplaukiai ir raudonplaukiai. Jie saulėje greitai nudega. Šio odos tipo žmonėms saulėje be apsaugos oda parausta per 5-10 min. II odos tipo žmonės, kurių Lietuvoje yra daugiausia, iki pirmųjų paraudimo požymių gali išbūti saulėje 10-20 min. III ir IV odos tipo žmonių oda tamsesnė, plaukai rudi, todėl jie nudega retai. Saugus buvimo saulėje laikas jiems pailgėja iki 30 min. Šviesesnio odos tipo žmonėms patariama odą prie saulės spindulių pratinti pamažu, o vaikams iki 3 metų būti saulėje apskritai nereikėtų.
Nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio būtina saugoti ne tik kūdikius, bet ir paauglius. Per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmogaus organizmui tenka didžioji viso saulės poveikio dalis, tuo pačiu vaikystėje ir paauglystėje sparčiai daugėja pigmentinių apgamų, ypač saulėje atvirose vietose.
Protarpinis saulės poveikis – stiprūs nudegimai saulėje – įvardijamas kaip svarbiausias aplinkos veiksnys melanomos atsiradimui. Šis intensyvesnis saulės poveikis patiriamas atostogų karšto klimato šalyse prie jūros metu. Vanduo ir smėlis atspindi iki 85 proc. saulės UV spindulių, o vandenyje spinduliai pasiekia 60 cm gylį, todėl prie jūros 11-16 val. ypač pavojingos dėl didžiausio saulės spindulių atspindėjimo.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos mokslininkai atlikę epidemiologinius tyrimus tarp moksleivių nustatė, kad Lietuvoje pigmentinių apgamų ir melanomos formavimąsi labiau lemia ne stiprus protarpinis, bet ilgalaikis, nors ir neintensyvus, saulės spindulių poveikis.
Saugantis UV spinduliuotės, svarbu žinoti, kaip reikia tepti kremą nuo saulės: naudoti plataus spektro ir didelio SPF (30 ir daugiau) kremas, reguliariai, visam kūnui, 30 min. prieš išeinant į lauką bei pakartotinai kas 2 val. ir išsimaudžius. Nereiktų pamiršti ir nuo saulės apsaugančių drabužių, akinių, kepurės. Jei neramina pakitęs arba naujai atsiradęs pigmentinis apgamas, reikėtų pasirodyti odos ligų gydytojui, kuris specialiomis priemonėmis greitai įvertins melanomos pavojų.
Veikiant UVB spinduliams oda gali nudegti, tačiau šie spinduliai neprasiskverbia pro stiklą, pvz., automobilių, lėktuvų langus, tuo tarpu UVA spinduliams stiklas nėra kliūtis, jie gali sukelti odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą, taip pat ir odos vėžį.
Kartais melanoma išauga iš įgimto arba seniai įgyto apgamo. Vyrams dažniausiai atsiranda ant nugaros, moterims – ant kojų ar rankų, bet ji neišranki ir gali išdygti bet kurioje kūno vietoje: ant galvos, kaklo, lytinių organų, rankų panagėse, netgi ant padų ar delnų, burnos, virškinamojo trakto, makšties gleivinėje ir net akyje.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.