Kaip diagnozuojamas ir gydomas encefalomielitas?
Klausimas. Ar encefalomielitas pagydomas? Kokiais būdais yra patvirtinama diagnozė? Daiva.
Atsako Kauno klinikinės ligoninės, LSMU Infekcinių ligų klinikos infekcinių ligų gydytoja Danguolė Važnaisienė
Kadangi smegenų audinys yra ypač jautrus metaboliniams pokyčiams, po pažeidimo atsikuria labai lėtai ir dažniausiai nevisiškai, tačiau nuo poinfekcinių encefalomielitų dažniausiai visiškai pasveikstama.
Encefalitu vadinamas galvos smegenų parenchimos uždegimas. Nugaros smegenų uždegimas vadinamas ,,mielitu''. Jeigu tuo pačiu metu pažeidžiamos galvos ir nugaros smegenys, liga vadinama ,,encefalomielitu''. Sergant virusinėm centrinės nervų sistemos infekcijomis, nugaros smegenys pažeidžiamos retai. Encefalomielitas dažniausiai būna poinfekcinis. Poinfekciniai encefalomielitai kyla ne dėl tiesioginio viruso poveikio, bet dėl sisteminės virusinės infekcijos sukeltų imunologinių pokyčių - imuninės reakcijos į smegenų audinį, ypač mielino bazinį proteiną. Poinfekciniai encefalomielitai prasideda praėjus vienai - dviem savaitėms po sisteminės virusinės infekcijos. Dažniausi poinfekcinių encefalomielitų sukėlėjai šiuo metu yra respiracines kvėpavimo takų infekcijas sukeliantys virusai, ypač gripo virusas, ir Varicella zoster virusas.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, likvoro tyrimu, magnetinio rezonanso tyrimu. Encefalitui būdingas karščiavimas ir įvairūs smegenų parenchimos pažeidimo simptomai (galvos skausmas, pykinimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai, kalbos, koordinacijos sutrikimai, hemiparezės, elgesio pokyčiai ir kt.). Dažniausi mielito požymiai - vangios periferinės galūnių parezės, susilpnėję sausgysliniai refleksai, mažojo dubens organų inervacijos sutrikimai. Gerokai rečiau nustatoma segmentinio ar laidinio tipo jutimo sutrikimų ir spazminių parezių. Pirminių virusinių encefalitų ir poinfekcinių encefalitų ar encefalomielitų klinika iš esmės nesiskiria, bet pastariesiems būdingi prieš 5dienas - 3 savaites buvę virusinės kvėpavimo takų, bėrimo ar žarnyno infekcijos požymiai.
Likvoro tyrimas yra svarbiausias pirminių ir poinfekcinių encefalomielitų diagnostikos metodas. Maždaug 1/3 poinfekcinių encefalomielitų likvoras būna be uždegiminių pokyčių. Magnetinio rezonanso metu stebimi tipiški pokyčiai yra daugybiniai hiperintensinių zonų židiniai. Elektroencefalogramoje registruojamas difuzinis ritmo sulėtėjimas.
Svarbiausias diferencinės diagnostikos tikslas - atmesti kitas neurologines ligas, kurios gali pasireikšti smegenų parenchimos pažeidimo simptomais ir yra gydomos specifiškai. Encefalitas skiriamas nuo smegenų auglio, absceso, hemoragijos, cistos, sklaidos defektų. Pagrindinis tyrimo metodas šioms ligoms diferencijuoti yra KT arba MRT. Encefalitą gali imituoti metaboliniai sutrikimai (hipoglikemija, uremija), intoksikacijos (medikamentai, cheminės medžiagos, Reye sindromas). Taip pat yra daug bakterinių ir grybelinių infekcijų, sukeliančių centrinės nervų sistemos simptomus.
Encefalomielitas gali būti ir viena iš keliautojų ligų ( Venesuelos arklių encefalomielitas, Rytų arklių encefalomielitas ir kt.).
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
