Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų

Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skausminga paprastoji pūslelinė gali erzinti ir varginti gana ilgą laiką, vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pranešime žiniasklaidai atskleidžia, jog teisingai pasirinkus gydymą ir stiprinant bendrą organizmo sveikatą, šio viruso sukeliamą žalą galima gerokai sumažinti.

Reklama

Kaip pūslelinė mus užpuola?

Paprastoji pūslelinė, dar žinoma Herpes simplex viruso pavadinimu, sukelia skausmingas, niežtinčias pūsleles ar opas, kurios atsiranda ant lūpų ar aplink jas. Pūslelinė gali kartotis ne vieną kartą, ypač tada, jei žmogų itin veikia stresas, peršąlama ar atvirkščiai – pernelyg įkaistama saulėje, kas silpnina imuninę sistemą. Vaistininkė įvardija, kad pūsleline užsikrėsti galima labai staiga, dažniausiai tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, dalijantis taip pačiais indais, stalo įrankiais, makiažo priemonėmis ir pan.

„Virusas gali plisti ir per bučinius, užkrėstas seiles, odos kontaktą, ypač jei ji yra bent minimaliai pažeista ar turi mikroskopinių įbrėžimų. Deja, bet pūslelinės užsikrėtimo rizika išlieka net ir nesant akivaizdžių simptomų. Po kontakto virusas patenka į odos ar gleivinės ląsteles, kur ir pradeda daugintis", – paaiškina J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Vaistininkė pasakoja, kad pagrindiniai paprastosios pūslelinės simptomai yra ant lūpų, burnos kampučiuose ar aplink nosį atsiradusios mažos, skysčiu pripildytos pūslelės, kurios kai kuriais atvejais gali tarsi susilieti ir suformuoti opas. Prieš atsirandant pūslelėms, pacientai dažnai jaučia niežulį, deginimo ar dilgčiojimo jausmą toje vietoje, kur atsiras pūslelinė.

Neturėtų būti laikoma tik lengvu susirgimu

„Nors daug kas galvoja, kad pūslelinė yra didelio dėmesio nereikalaujanti būklė, iš tiesų pūslelės yra skausmingos, ypač kai trūkinėja kalbant, šypsantis ar paprasčiausiai valgant. Nemalonus ir aplink jas atsirandantis patinimas, paraudimas, gali būti jaučiamas ir kaklo limfmazgių patinimas, skausmas. Galimas net karščiavimas, bendras negalavimas ir nuovargis. Pratrūkus pūslėms, neretai susiformuoja šašai, kurie kai kuriais atvejais net kraujuoja. Protrūkiai paprastai trunka nuo nuo kelių dienų iki kelių savaičių, tad tai – tikrai nėra lengva būklė", – pasakoja vaistininkė.

Ji priduria, kad po pirminės infekcijos virusas keliauja į nervų ląsteles, kur jis pasilieka latentinėje būsenoje. Šiame etape žmogus jau nejaučia jokių simptomų, tačiau įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, peršalimas, saulės poveikis, imuninės sistemos nusilpimas, hormonų pokyčiai gali vėl suaktyvinti virusą. Jam suaktyvėjus, jis vėl keliauja į odos paviršių ir sukelia pūsleles bei kitus simptomus. Tačiau pakartotiniai viruso protrūkiai paprastai būna lengvesni ir trunka trumpiau nei pats pirmasis – kiekvienam asmeniui ligos sunkumas ir dažnis skiriasi.

Kaip išvengti rizikų?

J. Aganauskaitė-Žukaitė įspėja, kad, deja, visiškai išgydyti šios infekcijos neįmanoma, bet simptomai gali būti kontroliuojami pasitelkiant specialias priemones nuo pūslelinės: pleistrus, tepalus, geriamuosius vaistus. Taip pat, jei infekcija dažnai kartojasi, yra sunkios formos ir trikdo įprastą kasdienį ritmą, galima vartoti gydytojo skirtus antivirusinius vaistus.

„Nereikėtų pamiršti, kad labai didelę dalį Herpes simplex viruso atsiradimo sąlygoja nusilpęs imunitetas, todėl net ir naudojant vaistus ar kitas priemones, būtina skirti pakankamai dėmesio savo bendros organizmo sveikatos stiprinimui. Tvirtai imuninei sistemai labai svarbu sveikas gyvenimo būdas, tinkamas mitybos planas, pakankamas fizinis aktyvumas, darbo bei poilsio režimo laikymasis.

Valgyti rekomenduočiau įvairius maisto produktus, įskaitant vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, baltymus ir sveikus riebalus, vengti reikėtų perdirbto maisto, cukraus ir žalingų įpročių. Taip pat svarbu skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui per savaitę, miegoti bent 7–9 valandas per parą ir gerti daug vandens. Deja, daugelis žmonių gyvena itin sparčiu gyvenimo ritmu ir paprasčiausiai nenori apsunkinti sau kasdienybės kasdien atidžiai prižiūrint kiekvieną patiekalą, sekant judėjimą, vandens suvartojimą ir panašiai", – sako vaistininkė.

Anot jos, ypač jauni žmonės, dažniau renkasi derinti sveikesnį gyvenimo būdą ir nuolat tikrinti sveikatą atliekant įvairius tyrimus ar periodiškai vartojant imunitetą stiprinančius maisto papildus. Ji atskleidžia, jog nors maisto papildai neprilygsta subalansuotai mitybai ir bendram kasdieniam režimui, visgi imuninę sistemą padėti stiprinti gali vitaminas C – stiprus antioksidantas, galintis pagerinti imuninės sistemos veiklą, vitaminas D, palaikantis imuninės sistemos funkciją, taip pat cinkas – mineralas, padedantis sumažinti jaučiamus peršalimo simptomus.

„Kadangi didelė dalis žmogaus imuninės sistemos prasideda dar žarnyne, labai svarbu vartoti pakankamai gerųjų bakterijų turinčių produktų: kefyrą, jogurtą, fermentuotus produktus, pavyzdžiui, raugintas daržoves. Gerųjų bakterijų maisto papildai taip pat palaiko žarnyno sveikatą ir gali turėti teigiamą poveikį imuninei sistemai.

Naudingos ir omega-3 riebiosios riebalų rūgštys – jos gali padėti sumažinti besivystantį uždegimą ir palaikyti bendrą sveikatą. Štai ežiuolės ekstraktas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir mažinti peršalimo simptomus. O B grupės vitaminai, ypač vitaminas B6, yra svarbūs ne tik imuninės sistemos funkcijai, bet ir nervų sistemos stiprinimui", – patarimais dalijasi J. Aganauskaitė-Žukaitė.