Kaip galime padėti savo smegenims pavėlinti pažintį su senatvinėmis jų ligomis?

Smegenų ligos - itin aktuali tema, kadangi maždaug 165 milijonai europiečių gyvena turėdami smegenų sutrikimų, tai viena didžiausių sveikatos problemų. Manoma, kad vienas iš trijų žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia nuo neurologinių ar psichinių sutrikimų.

Reklama

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, visoje Europoje metinės išlaidos smegenų ligų gydymui jau dabar siekia net 800 mlrd. eurų.

„Vis ilgėjantis žmonių išgyvenamumas suponuoja, kad išlaidos jų gydymui dar labiau augs, todėl svarbu susitelkti ir ieškoti sprendimų. Būtina užtikrinti geresnį sveikatos sistemos finansavimą žvelgiant į kelerių metų perspektyvą, o ne tik suplanuojant dar vienų ateinančių metų biudžetą. Gerovės valstybėje, kuri dabar kuriama Lietuvoje, kiekvienas pilietis turi pasitikėti sveikatos sistema ir gauti ne tik efektyvią pagalbą susirgus, bet ir pasiekiamą ligų prevenciją. Efektyvi prevencija negali būti užtikrinta be pakankamo finansavimo. Tačiau su turimais Lietuvos sveikatos apsaugos valstybinio finansavimo resursais, kurie yra vieni mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo BVP ir trečdaliu atsilieka nuo EBPO, kalbėti apie efektyvios prevencijos finansavimą dar neverta“, – sako A. Gaižauskienė.

Demencija – PSO prioritetas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta demenciją visuomenės sveikatos prioritetu ir dar 2017 metais Pasaulio sveikatos asamblėja patvirtino Visuotinį veiksmų planą dėl visuomenės sveikatos atsako į demenciją 2017-2025 m. Jame išskiriamos šios sritys: supratimo apie demenciją didinimas, jai palankių iniciatyvų kūrimas, demencijos rizikos mažinimas, diagnostika, gydymas ir priežiūra, parama sergantiems demencija, moksliniai tyrimai ir inovacijos.

„PSO demencijos rizikos mažinimo gairėse pateikiamos įrodymais grįstos rekomendacijos dėl intervencijų, skirtų sumažinti modifikuojamus rizikos veiksnius, tokius kaip fizinis neveiklumas, nesveika mityba, taip pat nurodoma kontroliuoti su demencija susijusias tokias sveikatos problemas, kaip hipertenzija ar diabetas. Norint ne tik įgyvendinti PSO rekomendacijas, bet ir suteikti galimybes žmonėms nuosekliai sekti savo sveikatos būklę, periodiškai atlikti reikiamus tyrimus, taip laiku diagnozuojant tam tikrus smegenų sutrikimus, taip pat būtinas sklandus sveikatos sistemos finansavimas“, – primena A. Gaižauskienė.

Efektyvi prevencija ilgiau veikiantį blaivų protą ir pažintį su senatvine demencija gali nukelti 10 ar net 15 metų, todėl pažangių valstybių investicijos yra nukreiptos į geresnį smegenų funkcijos ir disfunkcijos supratimą, diagnostikos ir stebėjimo, prevencijos, gydymo, priežiūros ir palaikymo metodų kūrimą. Tai leidžia ne tik padėti valdyti lėtines smegenų ligas, geriau suprasti, kas jas lemia, bet ir kovoti su tomis ligomis, kurios vis dar nėra pagydomos.

Ne visos smegenų ligos gydomos

Smegenų sutrikimai apima neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio, Parkinsono liga ir kitus sutrikimus, pavyzdžiui, epilepsiją, depresiją, insultą, migreną, miego sutrikimus, galvos smegenų traumas, skausmo sindromus ar priklausomybę.

Tačiau vienas dažniausių smegenų sutrikimų, kuriuo pasaulyje serga beveik 50 mln. žmonių – demencija. Kasmet nustatoma net 10 mln. naujų jos atvejų. Neuropsichologijos mokslų dr. Ramunės Dirvanskienės teigimu, nors demencija nėra išgydoma, tačiau jai didelę įtaką turi prevencija, kurios pagalba galima šį sindromą nutolinti.

„Tai ypač svarbu dabar, sparčiai ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, kadangi vis daugiau asmenų sulaukia itin garbaus amžiaus, kurio dažnas palydovas yra senatvinė demencija. Augant vyresnio amžiaus visuomenės daliai didėja ir nuolatinės priežiūros paslaugų poreikis. Tačiau remiantis įvairiais teoriniais mokslininkų skaičiavimais, jei asmuo laiku imasi prevencijos, demencijos pradžią įmanoma nutolinti net dešimčia ar penkiolika metų – tai yra labai reikšmingas skaičius tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Be to, kad demencija tampa sunkia psichologine ir finansine našta sergančiojo šeimai, ji sukelia ir virtinę socialinių ir ekoniminių pasekmių visai valstybei“, – sako dr. R. Dirvanskienė.

Pasak jos, vis daugiau mokslininkų tiria smegenų ligas, tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų, reikalingas glaudus tarpdisciplinis bendradarbiavimas. Kartais tam tikri smegenų sutrikimai gali būti susiję su gretutinėmis ligomis ar gyvensenos įpročiais, todėl būtinas visų specialistų įsitraukimas ir pakankami sveikatos priežiūros sistemos resursai. Visgi dalis atsakomybės dėl prevencijos tenka ne tik sveikatos sistemai, bet ir kiekvienam mūsų.

Neieškokite stebuklingo produkto

Siekiant pagerinti smegenų veiklą, daugelis klaidingai galvoja, kad pakaks išgerti dozę vitaminų arba šiek tiek daugiau laisvo laiko paskirti galvosūkiams. Dr. R. Dirvanskienės teigimu, kol kas moksliniai tyrimai nerodo tiesioginės koreliacijos tarp kryžiažodžių sprendimo ir geresnės smegenų veiklos.

Pasak jos, norint iš esmės pagerinti smegenų veiklą ir pasiekti gerų rezultatų, pirmiausia turime suvokti, kad tai yra dalykų kompleksas, į kuriuos kiekvienas žmogus turi atkreipti dėmesį.

„Viskas susideda iš labai daug veiksnių. Lygiai taip pat, kaip ir norint pagerinti bendrą savo sveikatos būklę, taip ir siekiant geresnės smegenų veiklos – nerasime vieno stebuklingo vitamino. Labai svarbu užsiimti aktyvia fizine ir protine veikla, vadovautis visavertės mitybos principais, tačiau nepamiršti, kad nėra vieno stebuklingo produkto, gerinančio atmintį“, – sako dr. R. Dirvanskienė.

Ji taip pat pažymi, kad kiekvieną amžiaus grupę lydi tam tikri rizikos veiksniai, kurie ateityje gali padidinti demencijos riziką. Kai kurie jų apima net ir vaikystės tarpsnį. Pavyzdžiui, jeigu mokinys neįgyja pagrindinio išsilavinimo, didėja tikimybė, kad jis nedirbs su protine veikla susijusio darbo ar gyvens nesaugioje aplinkoje, kas ateityje gali turėti įtakos tam tikriems smegenų susirgimams.

„Vidutiniame amžiuje kaip vienas didžiausių demencijos riziką didinančių veiksnių įvardijami nekoreguojami klausos sutrikimai. Asmenys, dėl tam tikrų priežasčių atsisakantys naudotis klausos aparatu, ilgainiui vis mažiau įsitraukia į pokalbius su kitais žmonėmis, saviizoliuojasi, o nuo to nukenčia jų tarpasmeniniai santykiai ir socialinė veikla“, – pastebi dr. R. Dirvanskienė.

Kaip išlošti papildomų metų savo smegenims?

Dr. R. Dirvanskienė pastebi, kad žmonės labiausiai bijo ligų, kurios riboja protinę veiklą, tačiau dėl šios priežasties didėja ir susidomėjimas smegenų susirgimais bei jų prevencija. Kalbant apie dažniausias neurodegeneracines ligas, genetika čia atlieka santykinai nedidelį vaidmenį ir gali lemti vos 10 proc. susirgimų, todėl labai svarbus išlieka paties žmogaus įsitraukimas ir noras pasirūpinti savo sveikata.

Iki šiol atliktų daugybės mokslinių tyrimų pagalba pavyko atskleisti, kokie išoriniai veiksniai turi įtakos smegenų veiklai, kokie gydymo metodai yra veiksmingi, esant tam tikriems susirgimams arba kas gali padėti tų susirgimų išvengti ar juos nutolinti.

„Smegenims yra naudingi tie patys dalykai, kaip ir visam žmogaus kūnui – subalansuota sveika mityba ir gyvensena. Įprastai tai, kas gerai kitiems žmogaus organams, turi naudos ir smegenims. Pavyzdžiui, sportuojant gerėja kraujotaka, o smegenų ląstelės yra geriau aprūpinamos deguonimi ir maistingomis medžiagomis, tuo pačiu geriau atlieka savo funkcijas“, – pažymi dr. R. Dirvanskienė.

Pasak jos, nepakanka tik užsiimti fizine veikla, žmogus taip pat turi laikytis tinkamo miego režimo ir jo kokybei skirti pakankamai dėmesio, kadangi miegas yra būtinas gerai smegenų veiklai. Taip pat reikia stengtis sumažinti streso lygį, kuris neretai nulemia įvairius smegenų susirgimus.

Dr. R. Dirvanskienė taip pat pažymi, kad nevisavertės mitybos sukeliami virškinimo sistemos sutrikimai mokslininkų vis dažniau siejami ir su smegenų ligomis, todėl svarbu pasirūpinti, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų.