Kaip genai susiję su kvapais?
Uoslė fiziologijos vadovėliuose apibūdinama kaip geba jausti iš aplinkos patenkančias chemines medžiagas, jų kvapą. Uoslės ir skonio jutiminės sistemos padeda mums įvertinti oro, kuriuo kvėpuojame, bei maisto, kurį valgome, kokybę ir tokią informaciją perduoti smegenims. Šis mūsų jutimas yra vidutiniškai 10 000 kartų jautresnis už kitus turimus pojūčius. Tačiau kartu kvapo pojūtis yra ir pats trumpiausias.
Užuodžiame skirtingai
Įvairūs klasikiniai vieno svarbiausių jutimų apibrėžimai perša mintį, kad visi uodžiame vienodai ir tai, kas maloniai kvepia vienam žmogui, lygiai taip pat maloniai kvepia ir kitam. Arba priešingai, jei kažkas negali pakęsti kokio konkretaus aromato (pvz., pelėsinio sūrio ar kalendros vaisių kvapo), tai ir kitam asmeniui tas kvapas sukels neigiamas emocijas. Visgi realybėje yra kiek kitaip. Vieni mėgsta ir renkasi vienokį maistą (dažnai tai daroma ir dėl malonaus aromato), kvepalus ar gėles, kiti – kitokį. Ir net jei jums ir jūsų artimiesiems ar draugams patiktų tos pačios gėlės, greičiausiai jų skleidžiamas kvapas visiems būtų skirtingai intensyvus.
Buvo manyta, kad pagrindinė skirtingai suvokiamų kvapų priežastis yra individualios žmogaus gyvenimo patirtys, įvairios emocijos, prisiminimai, taip pat išgyvenimai, susiję su kokiu nors kvapu. Kitaip tariant, mūsų reakcija į kvapus yra iš dalies išmokta – dažniausiai teigiamai reaguojame į tuos, kurie supo vaikystėje ar į tuos, kurie susiję su maloniais atsiminimais. Juk, rodos, iki šiol pamename močiutės keptą, cinamonu dvelkiantį, obuolių pyragą ir šio gardumyno neatsisakome ir dabar. Taip pat pastebėta, kad kvapams jautresnes moterys, jų uoslė „aštresnė“.
Visgi ne per seniausiai atliktas tyrimas leidžia manyti, kad yra dar viena priežastis. Ji slypi genuose ir gali daryti ženkliai didesnę įtaką nei emocinis faktorius. Juk žmonės turi skirtingus genų rinkinius, tad galbūt jie turi ir unikalų, tik juos supantį ir savaip suvokiamą kvapų pasaulį?
Komercinis projektas tapo naudingu moksliniu tyrimu
Rugpjūčio pradžioje Naujosios Zelandijos mokslininkai žurnale Curreent Biology paskelbė publikaciją apie genetinių skirtumų įtaką žmogaus uoslės jautrumui. Maisto ir augalų kokybės Instituto specialistai atliko užsakytą, iš kelių etapų susidedantį, tyrimą ir iki šiol džiaugiasi gautais rezultatais.
Tiesa, vyriausiasis instituto genetikas Richard Newcomb didžiają savo karjeros dalį praleido tyrinėdamas ne žmogaus, o specifinę vabzdžių uoslę (vabzdžiai uodžia per savo antenas), todėl toks posūkis tapo netikėtas tiek jam pačiam, tiek jo kolegoms.
Projektą inicijavo ir rezultatų labiausiai laukė kelios Naujosios Zelandijos maisto pramonės bendrovės. Šioje šalyje maisto eksporto mastai yra itin dideli, tad kompanijos, siekdamos didinti savo produkcijos populiarumą ir skatinti eksportą dar intensyviau, turėjo savotišką viziją. Beliko ją pagrįsti moksliškai. Labiausiai bendroves domino, ar įmanoma pagaminti maisto produktų, skirtų vienai ar kitai vartotojų grupei, jautriau reaguojančiai į tam tikrą specifinį kvapą. Dar daugiau, gal individualus kvapo suvokimas priklauso nuo rasės ar regiono, kuriame gyvena žmonės? Taip būtų galima individualizuoti į vieną ar kitą pasaulio kraštą tiekiamus gaminius ir likti užtikrintiems, kad tame krašte gaminiai bus populiarūs. Trumpiau tariant, ateities produktų vystymo pagrindas galėtų būti žinojimas, kokioms sudėtinėms maisto ar kitų produktų dalims yra jautri uoslė. Pardavimai augtų, o pelnas didėtų.
Taigi Maisto ir augalų kokybės Instituto mokslininkų komanda keliais etapais tyrė ir aiškinosi, kaip tiksliai įvairios lyties, amžiaus, tautybės, odos spalvos žmonės gali užuosti dešimt skirtingų maisto pramonėje naudojamų kvapų (nuo pelėsinio sūrio iki eukalipto). Visiems 200 tiriamųjų buvo duodamos trys taurės - dvi iš jų su vandeniu, trečioji – su tam tikro praskiedimo kvapiuoju tirpalu. Dalyviai turėjo pauostyti taurių turinį ir nuspręsti, kurioje iš jų yra kvapusis skystis, o kuriose – tik paprastas vanduo. Vėliau kvapų koncentracija buvo didinama ir nustatinėjama, kokiam kvapo intensyvumui esant, tyrimo dalyviai gali visiškai tiksliai identifikuoti „kvapniąją“ taurę. Antras etapas buvo susijęs su tyrimo dalyvių genetine informacija: imamas kraujo mėginys ir tiriama DNR.
Atlikta genomų analizė parodė, jog uoslės receptorius nosyje koduoja kiekvienam žmogui skirtingos ir savitos genų variacijos. Uoslės receptorių molekulės dengia jutiminio nervo paviršių. Iš aplinkos į nosį patekusio cheminio darinio molekulės ištirpsta šildomame ore (kvėpuojant). Tada skirtingų formų ir dydžių kvapo molekulės „įtelpa“ į skirtingus receptorius, o nervų ląstelės siunčią signalą smegenims. Smegenyse gauta informacija apdorojama ir mes suvokiame – kvapas malonus ar ne. Atrasta, kad keturi kvapai iš dešimties bandomų yra glaudžiai susiję su skirtinga genų ekspresija. Tai salyklo (kvapą suteikia izobutiraldehidas), obuolio (kvapą suteikia betadamascenonas), mėlynojo pelėsinio sūrio (kvapą suteikia heptanonas) ir našlaitėse esančio betajonono kvapai. Kad ir kaip būtų keista, tie, kurie užuodė šiuos kvapus aiškiai, juos paminėjo kaip panašius tarpusavyje, nors visi produktai iš esmės yra skirtingi.
Palyginus dviejų tyrimo etapų rezultatus prieita prie išvados, kad skirtingos kiekvieno individo genų variacijos gali apibrėžti skirtingą uoslės receptorių reakciją į kvapą, o galų gale ir skirtingą to kvapo suvokimą, nerviniams impulsams iš receptorių nukeliavus į centrinę nervų sistemą.
Beje, netgi nustatyta tiksli genų mutacija tų žmonių uoslės receptoriuose, kuriems patiko našlaičių kvapas. Tokios genų sekos neturėjo našlaičių kvapui nejautrūs arba jo nemėgstantys žmonės.
Taip pat aišku, kad tie žmonės, kurių genų variacijos lėmė mažiau jautrią uoslę, kai kurių medžiagų išvis nesugeba užuosti.
Patys mokslininkai teigia, kad labai nustebo ir liko patenkinti gautomis išvadomis. Anot jų, jei rezultatai tiktų ir kitiems produktams, tai reikštų, kad mes kiekvienas turime unikalų kvapų, kuriems esame jautrūs, rinkinį. Šie kvapai mus supa namuose smilkant smilkalus, kvėpinantis mėgstamiausiais kvepalais, dovanojant gėles, valgant mėgstamus patiekalus. Galbūt kaskart pusryčiaudami, pietaudami ar vakarieniaudami pasineriame į tik mums būdingą kvapų pasaulį?
O štai maisto pramonės atstovai liko kiek nusivylę. Ir ne be reikalo. Trečiasis tyrimo etapas buvo susijęs su skirtingų pasaulio regionų, tautybės, rasės įtaka uoslės jautrumui. Išsiaiškinta, kad nėra jokio skirtumo, kur tu gimei, ar kokia tavo odos spalva. Svarbiausia - genetinė informacija, kurią nešioji.
Tad dabar sakydami, kad kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir vienintelis, mintyse galime turėti ne tik asmenybės bruožus ar išvaizdą, bet ir uoslę.
Beje, mums malonus, gardus kvapas turi teigiamos įtakos ir daugeliui kitų dalykų: gali pakelti nuotaiką, paskatinti kūrybiškumą, padidinti darbo produktyvumą ar gerą santykių palaikymą su kitais žmonėmis. Nustatyta, kad malonūs aplinkoje tvyrantys kvapai taip pat padidina darbuotojų budrumą atliekant nuobodžią užduotį.
Parengta pagal:
1.Sara R. Jaeger, Jeremy F. McRae, Christina M. Bava, Michelle K. Beresford, Denise Hunter, Yilin Jia, Sok Leang Chheang, David Jin, Mei Peng, Joanna C. Gamble, Kelly R. Atkinson, Lauren G. Axten, Amy G. Paisley, Leah Tooman, Benedicte Pineau, Simon A. Rouse, Richard D. Newcomb. A Mendelian Trait for Olfactory Sensitivity Affects Odor Experience and Food Selection. Current Biology, 2013; DOI: 10.1016/j.cub.2013.07.030
2.https://healthyliving.msn.com/health-wellness/sense-of-smell-determined-by-genes-study-says
3.https://www.rcecs.com/%28S%28gaipmcqzxpywj255ee0brtbm%29%29/Articles/ArticleDetail.aspx?pId=678670&AspxAutoDetectCookieSupport=1
