Kaip globalinis atšilimas susijęs su inkstų akmenimis
Vykstant globaliniam klimato atšilimui, vyksta ir negrįžtami procesai aplinkoje: ledynai skęsta, upes ir ežerus užklojantis ledas tirpsta ir lūžta greičiau, kyla jūros lygis. Keičiasi, nyksta ir augalų bei gyvūnų įvairovė, augalai pradeda anksčiau žydėti. Vienas metų laikų sezonas užsitęsia kito sezono „sąskaita“. Be viso to poveikio aplinkai, kenčia ir žmogaus sveikata: daugėja su karščiu susijusių ligų, mirties atvejų. Lengviau plinta įvairios užkrečiamosios ligos, infekcijos. Atrodo, kad klimato atšilimas gali būti svarbus ir pavieniams žmogaus organams. Štai ne per seniausiai nustatyta, jog kylant klimato temperatūrai didėja ir tikimybė susidaryti inkstų akmenims.
Inkstų akmenys – maži, kieti dariniai, susidarantys šlapimo takuose. Šie akmenys formuojasi iš mineralų ir rūgščiųjų druskų. Inkstų akmenys gali susidaryti dėl įvairių priežasčių ir „apsigyventi“ bet kurioje šlapimo takų dalyje – inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje, šlaplėje. Akmenys formuojasi tada, kai šlapimas tampa labai koncentruotas, prasideda įvairių medžiagų mineralizacija, kaupimasis į akmenukus. Nors patys savaime inkstų akmenys nėra itin žalingi, jų judėjimas šlapimo takais gali sukelti nemalonių pojūčių ar net stiprius skausmus. Nelygu situacija, gali prireikti vaistų nuo skausmo, žolinių preparatų, gerti daug skysčių. Blogiausiu atveju laukia chirurginės operacijos.
Dažniausiai apie susidariusius akmenis praneša tokie simptomai, kaip stiprus skausmas šonuose ir nugaroje, skausmas apatinėje pilvo srityje, skausmas šlapinantis. Taip pat - rausvas, nebūdingo kvapo šlapimas, pykinimas ir vėmimas, dažnas šlapinimasis. Skausmai esti priepuolinio tipo, o apskritai simptomus sukelia akmenukų įstrigimas šlapimtakyje.
Manoma, kad inkstų akmenų susidarymui įtakos gali turėti negausus skysčių vartojimas, dėl to parūgštėjusi inkstų aplinka. Taip pat tokios ligos, kaip Krono liga, šlapimo takų uždegimai ir infekcijos, endokrininės sistemos funkcijų sutrikimai, fluoruotas vanduo. Netgi kalcio ir vitamino C nesaikingas vartojimas, kai kurie vaistai. Dar visai tikėtina, kad inkstų akmenų susidarymą paskatina ir kitas veiksnys – palaipsniui šylantis klimatas.
Karščio bangos inkstams nenaudingos
Tyrimo (kuris atkreipia dėmesį į šylančio klimato poveikį ne tik mūsų aplinkai, bet ir mūsų sveikatai) metu mokslininkai rado glaudų ryšį tarp labai karštų dienų ir inkstų akmenų susidarymo. Tyrimo dalyviai – 60 tūkst. pacientų iš įvairių JAV miestų skirtingose valstijose, kurios pasižymi ir gana skirtingomis oro sąlygomis.
Inkstų akmenų centro ligoninės ir tyrimo vadovas, vaikų urologas ir epidemiologas Gregory E. Tasian pasakoja: „Mes pastebėjome, jog kasdien kylant temperatūrai polinkį sirgti inkstų ligomis turintiems pacientams aiškiai padidėja inkstų akmenų susidarymo tikimybė. Tikėtina, jog pasireikš inkstų akmenų susidarymas per 20 dienų nuo karščio bangos.“
G. E. Tasian kartu su kolegomis atliktų tyrimų rezultatai buvo publikuoti žurnale „Environmental Health Perspectives”. Buvo analizuoti 60 tūkst. pacientų medicininiai įrašai. Tyrime dalyvavo ir suaugę pacientai, ir vaikai, kuriems susidarė inkstų akmenys. Tiriamieji gyvena Los Andžele, Atlantoje, Čikagoje, Dalase, Filadelfijoje. Pacientų būklė buvo lyginama su kiekvienos dienos tuose miestuose oro sąlygomis nuo 2005 iki 2011 metų. Pastebėta ne tik tai, kad kylanti temperatūra skatina inkstų akmenų susidarymą, bet ir tai, kad labai žema temperatūra taip pat gali tam turėti įtakos. Mat esant žemai temperatūrai žmonės linkę likti savo namuose, šilumoje. Pakinta jų mityba, sumažėja fizinis krūvis, o visa tai atsiliepia tokiems procesams, kaip inkstų akmenų formavimasis. Vis dėlto ryškiausia sąsaja rasta tarp kylančios, aukštos oro temperatūros ir inkstų akmenų formavimosi. O žinant, kad per pastaruosius dešimt metų oro temperatūra visame pasaulyje kilo labiausiai, lyginant su pastaraisiais šimtmečiais ar net tūkstantmečiais, informacija gali būti labai svarbi. Juolab kad ir inkstų akmenų susidarymo mastas per pastaruosius dešimt metų nenumaldomai augo. Mokslininkų komanda apibūdino galimas inkstų akmenų susidarymo rizikas, keičiantis oro temperatūrai kiekviename iš šių miestų atskirai, ir priėjo bendros išvados. Tomis dienomis, kai oro temperatūra palaipsniui kilo labiausiai, visuose miestuose, išskyrus Los Andželą, tikimybė susidaryti inkstų akmenims ženkliai padidėjo. Vidutiniškai po trijų aukštos temperatūros dienų pradėdavo formuotis inkstų akmenys. Tiesa, tai galioja tik tiems žmonėms, kurie turi polinkį sirgti inkstų ligomis arba jų gyvenimo būdas itin palankus tokiai sveikatos būklei išsivystyti.
„Šiuo tyrimu norime priminti apie klimato pokyčių įtaką ne tik žmogaus aplinkai, ekonomikai, gyvūnijai, bet ir žmogaus sveikatai. Nors dalis žmonių populiacijos turi ar turėjo inkstų akmenų, kita dalis šios sveikatos problemos neturi. Susidaro įspūdis, kad klimato šilimas skatina inkstų akmenų susidarymą tik tiems žmonėms, kurie turi polinkį į tai. Ir visa tai dėl to, jog aukšta temperatūra skatina organizmo dehidrataciją, padidėja kalcio, kitų mineralų ir rūgščių koncentracija organizme.“
Kadangi mokslinis tyrimas apėmė tik penkis miestus ir kol kas neatspindi pasaulinių tendencijų, reiktų atlikti išsamesnius tyrimus tarp skirtingų kraštų, populiacijų, amžiaus grupių.
Pagalba sau
Šylančio klimato gal ir neišvengsime, tačiau kitais būdais sau pagelbėti ir apsisaugoti nuo tokios inkstų ligos tikrai galime. Juolab kad prevencija tikrai nesudėtinga, tik reikalaujanti valios pastangų.
Inkstų akmenys susidaro, kai šlapime padidėja mineralų koncentracija ir pradeda formuotis kristalai. Maži kristaliukai auga, formuojasi į didesnius ir galiausiai – į inkstų akmenis. Dažniausiai akmenukai susidaro iš kalcio druskų ir oksalatų ar fosforo junginių. Inkstų akmenligės prevencija reiškia prevencija nuo akmenukų susidarymo, formavimosi. Štai keli patikrinti prevencijos būdai:
- Gerti daug vandens. Didesnis vandens kiekis praskiedžia šlapimą. Rekomenduojama išgerti ne mažiau nei 2 litrus gryno vandens per dieną. Tai sudaro apie 8 puodelius. Tinka ir skysčiai su citrusiniais vaisiais, jų sultimis. Citratas juose padeda apsisaugoti nuo inkstų akmenų formavimosi.
- Per daug kalcio mityboje – negerai. Tačiau per mažai – lygiai taip pat negerai, mat organizme padidėja oksalatų kiekis. Idealiausia, jei kalcio gaunama su maistu, mat kai kurių tyrimų duomenimis, kalcio preparatai gali paskatinti inkstų akmenų susidarymą.
- Per didelis druskos kiekis mityboje taip pat skatina akmenukų formavimąsi, mat didina kalcio koncentraciją šlapime. Todėl inkstų akmenų susidarymo prevencijai reiktų vartoti labai mažai druskos. Geriausia – ne daugiau nei 2300 mg per dieną. O jei seniau turėjote inkstų akmenų, galite sumažinti ir iki 1500 mg per dieną. Tai taip pat naudinga širdžiai ir kraujospūdžiui.
- Kaip ir per daug druskos, taip ir per daug gyvulinių baltymų – negerai. Raudona mėsa, vištiena, kiaušiniai, žuvis didina šlapimo rūgšties koncentraciją ir gali peraugti į inkstų akmenis.
- Derėtų vengti ir kito inkstų akmenų susidarymą skatinančio maisto: šokolado, špinatų, rabarbarų, riešutų, kolos ir panašių į ją gėrimų, burokėlių.
- Nepiktnaudžiaukite ir vitaminu C. Keli tyrimai parodė, jog tie vyrai, kurie vartoja vitamino C papildus, turi didesnę tikimybę susirgti inkstų akmenlige, mat vitaminą C organizmas paverčia į oksalatinę formą.
Šaltiniai
https://www.kidney.org/atoz/content/kidneystones_prevent.cfm
https://www.nlm.nih.gov/medlineplus/news/fullstory_147238.html
https://www.enn.com/lifeclass="naujiena_width100" style/article/47583
Susiję straipsniai
