Kaip gyventi po tulžies pūslės operacijos: gydytojos dietologės patarimai

„Kaip reikės gyventi toliau?“ – tokį nerimo kupiną klausimą neretai išgirsta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Konsultacijų skyriuje dirbanti gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė. Tulžies pūslės akmenlige susirgę ir tulžies pūslės po operacijos netekę pacientai kreipiasi norėdami suprasti, kaip pasikeis jų mitybos rutina, kokių maisto produktų turėtų vengti.

Reklama

Tulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje ar tulžies bei kepenų latakuose susidaro įvairaus dydžio akmenys. Gydytoja dietologė sako, kad daugiau nei pusė akmenis turinčių žmonių apie tai nežino, iki kol pasireiškia simptomai. Tačiau yra dalis žmonių, kurie apie tulžies pūslės akmenis nesužino visą gyvenimą arba juos gydytojas aptinka atsitiktinai, atlikdamas tyrimus dėl kitų nusiskundimų.

Vis dėlto, jei tulžies akmenys sparčiai auga arba pajuda ir užkemša latakus, atsiranda tokie simptomai kaip dešiniojo šono skausmas ir diegliai, pilvo pūtimas, pykinimas, šlapimas įgauna tamsų atspalvį, o išmatos – šviesų. Taip pat gali atsirasti odos niežulys ar net pasireikšti gelta. D. Pipiraitė-Lazarevičienė pabrėžia, kad skausmas labai dažnai prasideda gausiau pavalgius.

Tulžies pūslės akmenų susidarymą skatina keli veiksniai. „Šiuos veiksnius galima skirstyti į kontroliuojamus ir nekontroliuojamus. Kontroliuojami rizikos veiksniai, pirmiausia, yra netinkama mityba – tai gali būti ir per riebus, per daug cholesterolio turintis maistas, ir dažnas badavimas. Taip pat padidėjęs svoris, cukrinis diabetas, įvairios kepenų ir tulžies pūslės ligos. Prie nekontroliuojamų veiksnių priskiriamas amžius – vyresni žmonės dažniau suserga akmenlige, taip pat genetika, moteriška lytis (vaisingo amžiaus ar nėščioms moterims)“, – vardija gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama atliekant echoskopinį tyrimą. RVUL akmenligė dažniausiai gydoma minimaliai invazinės chirurgijos būdu – gydymą taiko gydytojas abdominalinis chirurgas. Po planinės operacijos, jei nepasireiškia komplikacijų, pacientas grįžti namo gali net ir tą pačią dieną. Tuomet prasideda naujas gyvenimo etapas, kai reikia labiau susirūpinti savo mityba.

D. Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad sėkmingai gyventi be tulžies pūslės tikrai galima, tačiau reikia laikytis bendrų mitybos rekomendacijų: „Pradėkime nuo valgio režimo – reikėtų valgyti 3 kartus per dieną (pusryčius, pietus ir vakarienę), taip pat nepamiršti 2–3 užkandžių tarp pagrindinių valgymų (priešpiečių, pavakarių, priešnakčių). Maistą rekomenduojama virti ar troškinti vandenyje, garuose, nerekomenduojama gaminant maistą naudoti riebalų, riebių padažų. Valgomas maistas turėtų būti šiltas arba kambario temperatūros, reikėtų vengti labai šalto arba karšto maisto. Valgyti reikėtų lėtai. Praėjus 2–3 mėnesiams po operacijos, rekomenduojamas maistas, turintis daug skaidulinių medžiagų, pavyzdžiui, pilno grūdo duona, avižos, brokoliai, bananai ir kt. Taip pat būtinas fizinis aktyvumas.“

Gydytoja dietologė rekomenduoja nevalgyti kepto, rūkyto, konservuoto maisto, vengti riebių, turinčių daug cholesterolio patiekalų. Tiesa, ji pabrėžia, kad nedidelis kiekis riebalų racione reikalingas, juos galima gauti valgant riebią žuvį ar naudojant augalinių riebalų turintį maistą (avokadus, aliejų, alyvuoges). Nereikėtų valgyti daržovių, turinčių eterinių aliejų, pavyzdžiui, česnakų, svogūnų, ridikėlių, ridikų. Kalbant apie gėrimus, gydytoja ragina vengti alkoholio, negerti šaltų gėrimų, gerti tik silpną kavą. Taip pat, nekramtyti kramtomos gumos, nevartoti čiulpiamų saldainių, burnos gaiviklių. Labai svarbu netekus tulžies pūslės nesiimti drastiško svorio metimo, nebadauti – svoris kristi turėtų ne daugiau kaip 10 proc. kūno masės per 6 mėn. (pavyzdžiui, jei sveriate 100 kg, per 6 mėn. galite numesti 10 kg svorio).

„Panašūs patarimai galioja ir norint išvengti tulžies pūslės akmenligės. Pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą – valgyti daugiau augalinio maisto. Valgyti pusryčius ir iš viso valgyti 3–5 kartus per dieną, gerti užtektinai vandens. Taip pat svarbu reguliarus fizinis aktyvumas“, – apibendrina gydytoja.