Kaip imunitetui padėti, o ne pakenkti: dažniausios klaidos

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos.

Reklama

Vaistininkas pranešime žiniasklaidai įvardijo pagrindines imuniteto stiprinimo klaidas.

Stiprintis delsia

Vaistininkas R. Blynas, bendraudamas su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. „Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama, – sako vaistininkas. – Patarčiau statybines medžiagas imunitetui krauti dar tada, kai jaučiatės gerai, nes šaltuoju metu reto kurio organizmas atlaiko visus aplinkoje sutinkamus virusus ir bakterijas.“

Sergančiųjų peršalimo ligomis ir COVID-19 daugėja, o imunitetas akimirksniu nepastiprėja. Ar ne per vėlu imtis veiksmų? Vaistininkas R. Blynas sako, kad rūpintis savimi niekada ne per vėlu.

„Rūpintis savimi ir savo imunitetu mes turėtume visada, visais metų laikais. Tik gal šaltuoju metų laiku daugiau susirūpiname, nes visi aplink ima negaluoti, tad bijome ir nenorime taip pat susirgti“, – sakė R. Blynas ir pridūrė, jei dar nepasirūpinote papildoma imuniteto apsauga, pats metas taip padaryti.

Stiprinasi nenuosekliai

Vaistininkas pastebi, kad pacientai, nusprendę ir pagaliau prisiruošę stiprinti imunitetą, dažnai tai daro tik trumpą laiką ir neišlaiko stiprinimosi tęstinumo.

„Pacientai užsidega, kad reikia stiprinti imunitetą. Ateina į vaistinę, nusiperka papildų, pavartoja juos kelias dienas ar savaites ir apie tai greit pamiršta – tai viena dažniausių klaidų, – sako R. Blynas ir akcentuoja, kad tęstinumas yra labai svarbu. – Jei jau nusprendėte vartoti kokius nors papildus, rekomenduoju tai daryti bent 2-3 mėnesius. Jei norime kažko pasiekti, reikalingas nuoseklus ir tęstinis darbas.“

Kad nepamirštumėte kasdien vartoti preparatų, pasidėkite juos gerai jums matomoje.

Stiprinasi per daug

Vaistininkas sako, kad dar viena dažna klaida – vartojant preparatus persistengiama.

„Teko konsultuoti žmogų, kuris nusprendė savo nuožiūra vitamino C per dieną gerti po 5 gramus

(rekomenduojama paros norma suaugusiajam yra apie 10 kartų mažesnė – 50-60 mg). Tai jis darė pusę metų, kol galiausiai pakenkė savo inkstams, – pasakojo R. Blynas.

– Žmogus buvo kažkur girdėjęs, kad vitaminas C nesikaupia organizme – perteklius pasišalina, kas yra tiesa, todėl pagalvojo: jei jo kuo daugiau išgersiu, tuo bus geriau. Deja, taip nėra. Viskas, kas yra vartojama be saiko, yra kenksminga.“

Vaistininkas sako, kad susirgus, patiriant daug streso, rekomenduojama vitamino C paros dozė gali būti kiek didesnė. Pertekliaus pasišalinimas iš organizmo galioja tik šiam mikroelementui. „Kai kitų vitaminų organizme per mažai – blogai, bet, kai per daug – irgi negerai, preparatus reikia vartoti taip, kaip nurodyta ant pakuotės. Individualiais atvejais pakonsultuoti gali gydytojas ar vaistininkas, – tvirtina R. Blynas. – Nemanykite, kad norėdami greit pasveikti ar staigiai pasistiprinti imunitetą jūs išgersite kelis kartus didesnę dozę nei rekomenduojama, tai tiek pat patirsite naudos. Greičiau pasidarysite tik žalos.“

Vaistininkas sako, kad pacientai, stiprindamiesi ir galvodami, kad sportas – sveikata, taip pat persistengia. „Ypač vyrai, dažnai manydami, kad kuo daugiau sporto, tuo geriau, persitempia, nualina savo organizmą ir dėl to suserga“, – sakė R. Blynas.

Stiprindamiesi prisidaro kitų problemų

Pas vaistininką šaltuoju metų laiku dažniau ateina pacientai dėl pasidėjusio skrandžio rūgštingumo ar pakilusio cukraus kiekio kraujyje. Taip neretai, pastebi R. Blynas, atsitinka, kai stiprinamasi neapdairiai.

„Kai kurie pacientai galvoja, kad per dieną yra gerai suvalgyti vieną ar dvi citrinas – juk tai vitaminai. Galiausiai jiems padidėja rūgštingumas, kyla kitos virškinimo problemos ir jie negauna naudos, kokios tikėtųsi, – sako R. Blynas ir priduria, kad panaši situacija ir dėl medaus naudojimo. – Medų turite vertinti kaip cukrų, o cukraus kiekį reikia riboti. Ypač atsargiems reikėtų būti vyresniems žmonėms bei sergantiems diabetu.“

Vaistininkas priduria, kad Lietuvos gyventojų pamėgtu imbieru taip pat nereikėtų piktnaudžiauti. Kaip ir česnakas, jis gali dirginti skrandį, dėl to gali kilti sveikatos problemų.

Pamiršta probiotikus

Jei susirgote bakterine infekcija ir gydytojas paskyrė vartoti antibiotikus, vaistininkas primena kartu naudoti ir probiotikus. Galima rinktis natūralius – raugintas daržoves, jogurtą, kefyrą; galima ir kapsulėmis.

„Žarnyno bakterijos yra atsakingos už kai kurių vitaminų sintezę. Nuo geros mikrofloros taip pat

priklauso ir bendras organizmo atsparumas. Vartojant antibiotikus, žūva ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos“, – primena vaistininkas.

Kaip pasirūpinti imunitetu?

Patardamas, kaip stiprinti imunitetą, vaistininkas R. Blynas sako, kad būtina žinoti tris pagrindinis taisykles:

1. Įvairi ir subalansuota mityba. Nepersivalgykite, valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, mažinkite mėsos, ypač raudonos, kiekį, valgykite daug daržovių, vaisių.
2. Judėjimas. Neužsisėdėkite – stenkitės kuo dažniau išeiti į lauką, laisvalaikį leisti aktyviai.
3. Suderintas darbo ir poilsio režimas. Po darbo privalote pakankamai pailsėti – aktyvus poilsis ir miegas yra labai svarbu.

Imuniteto priešai:

1. Stresas. Jis tikrai silpnina imunitetą, tad stenkitės jo vengti, o patyrus įtampą – atsipalaiduoti, atlikti kvėpavimo pratimus, pasivaikščioti.
2. Žalingi įpročiai. Rūkymas, alkoholis ir nepilnavertis maistas neabejotinai kenkia imunitetui. Jei atsisakytumėte šių įpročių, jaustumėtės kur kas geriau.
3. Nuovargis. Ypač lėtinis nuovargis silpnina imunitetą, tad privalote laikytis darbo-poilsio rėžimo, nepamiršti ilgesnių atostogų, būtinai pailsėti savaitgaliais, vakarais. Lėtinį nuovargį nugalėti gali padėti ir vitaminas D, kurio mums ypač trūksta šaltuoju metų laiku.