Kaip išgyventi sielvartą po mirties, skyrybų, išsiskyrimo

Sunkiausios žmogui psichiniame ir fiziniame plane yra krizės, susijusios su artimojo mirtimi, skyrybomis ir išsiskyrimais su brangiais žmonėmis. Šių įvykių netikėtumas ir nenuspėjamumas paverčia juos ypač traumuojamais.

Kaip išgyventi netekties, praradimo ar išsiskyrimo sielvartą?

Prarasdami žmogų, jūs netenkate su juo santykių, kurie Jums buvo ypač vertingi. Ir reikia laiko, kad tai išgyventumėte.

Sąlyginai galima išskirti keturias krizės išgyvenimo tarpsnius:

1. Šokas ir neigimas

„To negali būti!“ „Tai – klaida!“ – pagrindinės reakcijos pirmame tarpsnyje. Tai – normali organizmo apsauga nuo staigių pokyčių.

Šio tarpsnio užduotis – išgyventi visus sunkius jausmus, lydimus praradimo suvokimu, ir pripažinti  netekties realybę. Pageidautina šiame tarpsnyje ne raminti žmogų, o palaikyti jį savo buvimu.

2. Išgyvenimas (stiprios bėdos, pykčio tarpsnis)

Šiame tarpsnyje vyksta didžiulis emocijų išmetimas, kaip rezultatas supratimo, kas įvyko.

Apmaudas, pyktis, kaltė, nuoskauda – visą laiką keičia vienas kitą, gadina santykius su draugais ir artimaisiais. Svarbu negesinti šių išgyvenimų, nebijoti jų ir nesmerkti, nes jie yra natūralūs šiuo skaudžiausiu netekties išgyvenimo tarpsniu.

3. Priėmimas

Emocijos jau ne taip užplūsta, kaip anksčiau. Ateina netekties suvokimas ir priėmimas. Žmogus pradeda priprasti ir tvarkyti savo gyvenimą.

Pagalba gali pasireikšti palaikymu, išklausymu arba veiksmais, jeiguto prašo.

4. Užbaigimas

Šiame tarpsnyje skausmo ir sielvarto jausmą pakeičia atsiminimai apie žmogų, kurio daugiau nėra Jūsų gyvenime.

„Ačiū. Atleisk. Sudie“, - štai tie žodžiai, kuriais pageidautina užbaigti tokius sunkius gyvenimo tarpsnius (aišku, jeigu tai pavyksta).

Gyvenimo krizės

Krizė, psichologijos požiūriu, - tai ryškaus neatitikimo tarp įprastų organizmo gyvenimo būdų ir supančios aplinkos poreikių būsena. Kitaip sakant, kaip anksčiau gyventi neįmanoma, o naujai – nežinoma ir baisu.

Asmens gyvenimo krizė paliečia visą organizmą: krenta nuotaika, atsiranda nerimas, blogėja santykiai su draugais ir artimaisiais.

Galima išskirti kelis krizių tipus, kiekvienas iš kurių turi savo ypatumus:

1. Vystymosi krizės (amžiaus)

Šios krizės nuspėjamos ir visi vaikai juos praeina, pradedant nuo gimimo ir iki paauglystės.

2. Situacinės (aplinkybės krizės)

Jos atsiranda sutuoktinių skyrybų, neištikimybės, išsiskyrimo, artimųjų netekties, ligų, invalidumo situacijose. Šio krizės tipo ypatumai – tai jų nenuspėjamumas ir dėl to didelė trauma.

3. Egzistencinės krizės arba esmės krizės

Prie jų galima priskirti:

- paauglystės krizė;

- vidurinio amžiaus krizė (30 metų);

- pasiekimų, arba vidutinio amžiaus, krizė;

- senyvo amžiaus, arba išminties, krizė.

4. Sisteminės krizės

Vyksta situacijose, kai įeinama į naują sistemą, pavyzdžiui, susituokus,  įsiliejant į naują kolektyvą.

5. Daugialypė

Sukelta  daugelio įvairių priežasčių ir problemų.

Krizė – visada ilgai trunkanti būsena, turinti savo vystymosi ir tėkmės dinamiką. Priimtina išskirti 4 gyvenimo krizės ciklo tėkmės tarpsnius, užgaišimas kiekviename iš jų nualina organizmą, pažeidžia psichiką ir kenkia sveikatai.

Mano manymu, viena iš skaudžiausių emocinio ir fizinio išgyvenimo plane yra situacinė krizė.

Krizės būsenoje psichologo pagalba gali būti labai naudinga jos įveikimui. Ji išsaugos jūsų sveikatą ir jėgas ateityje. 

 Viktorija Gončarova

 psichologija.net