Kaip išsiaiškinti, ar vaistas receptinis

Tai vienas dažniausių klausimų, kurių paskutiniuoju metu iš gyventojų sulaukia tiek Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), tiek gydytojai, tiek vaistininkai. Primename, kad visi Lietuvoje registruoti vaistiniai preparatai yra įrašyti visiems prieinamame Lietuvos vaistinių preparatų registre (https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications).

Reklama

Išsiaiškinti, ar reikalingas preparatas yra receptinis ar nereceptinis, žmogus gali labai paprastai – tereikia užeiti į minėtą svetainę. Jos nuorodą galima rasti adresu www.vvkt.lt.

Į paieškos laukelį reikia įvesti vaisto pavadinimą arba veikliąją medžiagą, o „recepto poreikio“ laukelyje nurodyti, kokio vaistinio preparato – receptinio ar nereceptinio bus ieškoma. Taigi, kelių pelės mygtukų paspaudimu pateikiama visa aktuali informacija.

Verta atminti vieną svarbų dalyką. Vaistų, su ta pačia veikliąja medžiaga, išdavimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo vaisto stiprumo, pakuotės dydžio ir terapinių indikacijų. Mažesnio stiprumo ir mažesnėmis pakuotėmis tiekiami vaistiniai preparatai su savigydai tinkamomis terapinėmis indikacijomis (t.y. skirti gydyti tokias būkles, kurias gali atpažinti asmuo ir be medicininio išsilavinimo) būna nereceptiniai. Pavyzdžiui:

- vaistinis preparatas Ibuprofenas X 200 mg tabletės bus nereceptinis.

- vaistinis preparatas Ibuprofenas X 400 mg N10 (pakuotėje – 10 tablečių) bus nereceptinis, tačiau N100 (pakelyje – 100 tablečių) – jau receptinis. Recepto poreikio paieškos laukelyje tokiu atveju bus rašoma Nereceptinis/Receptinis)

-   vaistinis preparatas Ibuprofenas X 600 mg tabletės bus receptinis.

Sprendimai taip klasifikuoti vaistus yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata, saugant juos nuo perdozavimo, netinkamo vaistų vartojimo ir galimų neigiamų pasekmių.

Beje, pacientas, norėdamas sužinoti, ar vaistinis preparatas yra nereceptinis, tą gali matyti pagal pakuotės žymėjimą. Ant pakuotės turi būti parašyta, kad tai yra nereceptinis vaistinis preparatas.

Visą vaistų (receptinių ir nereceptinių) sąrašą iki pakuočių lygmens galima rasti paspaudus šią nuorodą (pažymėta raudonai).

VVKT taip pat nori atkreipti dėmesį, kad visose ES šalyse galioja tie patys dokumentai, kuriais remiamasi sprendžiant dėl vaistinių preparatų priskyrimo receptiniams ar nereceptiniams ar keičiant jų klasifikaciją iš receptinio į nereceptinį. Tai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (jos nuostatos perkeltos LR farmacijos įstatymą); Europos Tarybos Europos vaistų ir sveikatos priežiūros kokybės direktorato rezoliucija dėl vaistų klasifikacijos (2007) ir Europos komisijos gairės dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų klasifikacijos keitimo (2006).

Vaistinių preparatų išdavimo tvarka Lietuvoje nėra griežtesnė nei kitose ES šalyse. Žinoma, skirtingose šalyse kai kurių vaistinių preparatų išdavimo tvarka gali iš dalies skirtis, tačiau visose šalyse laikomasi tų pačių bendrųjų nuostatų, išdėstytų aukščiau nurodytuose dokumentuose.

Gali būti taip, jog vienose šalyse vaistinis preparatas yra receptinis, o kitose – nereceptinis. Tačiau informacijos apie tokius atvejus, kad kitose šalyse receptiniai vaistai būtų parduodami laisviau, VVKT neturi. Priešingai Europos senbuvėse šalyse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, receptinių vaistų įsigijimas be recepto neįmanomas.