Kaip išvengti sveikatos sutrikimų po ilgų kelionių
Ilga kelionė lėktuvu gali sutrikdyti įprastą organizmo funkcionavimą. Keletą dienų jūs galite jausti nuovargį, galvos skausmą ar nuotaikos nebuvimą.
Stanfordo universiteto mokslininkai ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo šių nemalonių pojūčių be medikamentų ar išankstinio derinimosi prie naujo paros ritmo.
Mokslininkų grupė, vadovaujama neurobiologo J. Zeitzerio, kuria technologijas, kurių dėka miegantis žmogus yra veikiamas trumpų šviesos blyksnių, - praneša edition.cnn.com. Manoma, kad tai gali padėti daug greičiau prisitaikyti prie laiko zonų pasikeitimo.
Iki šiol taikytos šviesos terapijos procedūros nebuvo labai praktiškos - mat reikėjo sėdėti ryškioje šviesoje valandų valandas tam, kad organizmo laikrodis „nusistatytų“ naujai laiko zonai. Naujosios technologijos galėtų palengvinti terapiją pabūnant mirksinčioje šviesoje miego metu prieš pat kelionę.
Gali būti, kad naujai kuriama technologija gali būti naudinga ne tik keliautojų, bet ir dirbančių pamaininį darbą sveikatai.
Mokslininkai tiki, kad mirksinti šviesa padeda atstatyti cirkadinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo paros ritmą ir normalų miego ir budrumo režimą.
Cirkadinė sistema yra tiesiogiai susijusi su buvimu šviesoje. Ji kontroliuoja miego laiką, hormonų išsiskyrimą ir nuotaikas. Po ilgų skrydžių sveikata sutrinka todėl, kad miego ir budrumo ritmas nebesutampa su cirkadiniais ritmais.
Daugelis keliautojų, norėdami prisitaikyti prie naujos laiko zonos, imasi visokių gudrybių - stengiasi daugiau pabūti šviesoje, atitinkančioje kelionės vietos dienos laiką, arba kelionės dieną keltis labai anksti ir kuo ilgiau nemiegoti atvykus. Kiti visai nebando pasiruošti laiko pasikeitimui ir kenčia negalavimus. Neparuoštas kūnas prisitaiko gana lėtai – po valandą kasdien, todėl gali prireikti net trijų dienų.
J. Zeitzer teigia, kad jų vykdomas eksperimentas su šviesos terapija padeda greičiau prisitaikyti prie paros ritmo pasikeitimo, nes smegenys yra apgaunamos išnaudojant unikalią akies biologiją.
Šie tyrimai buvo pradėti vykdyti, remiantis 2014 m. publikuotais mokslininkų atradimais apie tai, kad šviesos terapija yra veiksmingiausia nakties metu, nes žmogaus cirkadiniai ritmai yra jautresni tamsiuoju paros metu, net jei akys yra užmerktos.
Mokslininkų eksperimentas nustatė, kad trumpų šviesos blyksnių poveikis nakties metu yra efektyvesnis už tolygios šviesos teigiamą efektą ir gali pagreitinti išankstinį prisitaikymą prie naujos laiko zonos.
Eksperimente dalyvavo trisdešimt devyni 19 – 36 metų dalyviai. Dvi savaites jie turėjo miegoti ir keltis griežtai nustatytu ritmu savo namuose. Po to jie buvo patalpinti laboratorijoje, kur vieni miegojo nuolatinėje šviesoje, o kiti – žybsint šviesai įvairiu dažnumu. Šviesos poveikis vykdavo 1 valandą per naktį.
Buvo nustatyta, kad žmonės, kuriems buvo taikoma mirksinčios šviesos terapija, cirkadinis ritmas pasikeitė dviem valandom. Tuo tarpu žmonių, kurie miegojo tolygioje šviesoje, cirkadinis ritmas pasikeitė tik 36 minutėmis.
Nauja terapijos priemonė galėtų pasitarnauti ne tik keliautojams, bet ir žmonėms, dirbantiems pamaininį darbą. Tačiau dar turi būti atlikta daugiau tyrimų, kol tokia terapija bus prieinama plačiajai visuomenei.
Susiję straipsniai
