Kaip Kaziuko mugėje išsirinkti kokybiškus ir šviežius maisto produktus?
Šį savaitgalį šurmuliuosiančioje Kaziuko mugėje ūkininkai ir didesnės įmonės iš visos Lietuvos siūlys įsigyti tradicinių rūkytų ir vytintų mėsos gaminių, nuo seno mūsų šalyje kepamos ruginės duonos, meduolių, riestainių. Bus galima nusipirkti Lietuvoje spaudžiamo rapsų ar linų sėmenų aliejaus, lietuviško medaus, taip pat paragauti įvairių vietoje gaminamų patiekalų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, į ką mugės svečiai turėtų atkreipti dėmesį, kad įsigytų kokybiškų, šviežių ir skanių maisto produktų.
Visos Kaziuko mugės metu prekeiviai bus tikrinami
Vilniaus VMVT viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė pabrėžia, kad prieš kiekvieną mugę inspektoriai tikrina, ar norintys pardavinėti savo produkciją, gali prekiauti, t.y. ar turi galiojantį maisto tvarkymo pažymėjimą. „Jeigu išsiaiškinam, kad neturi, apie tai raštu informuojam mugės organizatorius. Be to, visas tris Kaziuko mugės dienas VMVT inspektoriai tikrina prekeivius“, - sako D. Ruželienė.
Vis dėlto patys mugės svečiai rinkdamiesi maisto produktus taip pat turėtų būti atidūs ir atkreipti dėmesį į pardavėjų higieną: ar jie nedėvi purvinų drabužių, o naudojamas inventorius yra švarus, ar maisto produktai laikomi tvarkingai ir yra apsaugoti nuo galimos taršos, pavyzdžiui, nėra padėti taip, kad praeidami žmonės juos galėtų liesti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kur ir kokioje temperatūroje laikomi greitai gendantys maisto produktai. D. Ruželienė pataria prieš perkant maisto produktus įsitikinti, ar etiketėje nurodytas gaminio pavadinimas, gamintojas, tinkamumo vartoti terminas ir kaina. Pagal galimybes reikėtų įvertinti skonį, kokybę, atkreipti dėmesį, ar nepažeistos pakuotės (jei gaminiai fasuoti), o suabejojus dėl produkto kokybės, verčiau jo nepirkti.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis mėsos, duonos ir konditerijos gaminius, aliejų, medų?
Duonos ir konditerijos gaminius pirkite tik supakuotus. Nuo Kaziuko mugės neatsiejamus įvairius meduolius, riestainius, grybukus ir duoną pirkėjai turėtų pirkti tik tuomet, jeigu jie yra įpakuoti. Mat nesupakuotus duonos ir konditerijos gaminius mugės svečiai dažnai liečia rankomis. Prieš perkant duoną, reikėtų apžiūrėti, ar kepalas nedeformuotas, o pakuotė nepažeista. Duonos minkštimas turi būti iškepęs, nelipti prie peilio pjaunant, o paviršius – be įtrūkimų, blizgus, neapdegęs. Kad duona ilgiau išsilaikytų, rekomenduojama ją pirkti neraikytą.
Šviesią ar tamsią duoną rinktis? Tamsesnė duona gaminama su raugu, naudojant pieno rūgšties bakterijas. Mitybos ir fiziologiniu požiūriu ji vertinama labiausiai. Rekomenduojama rinktis neapdorotų grūdų duoną, nes joje daugiau mineralinių ir kitų biologiškai naudingų medžiagų, ląstelienos. Svarbu tai, kad duonos spalva su jos mitybine verte nėra susijusi. Spalva priklauso nuo salyklo, kuris gaunamas kepinant sudaigintus ir išdžiovintus miežių arba rugių grūdų miltus, kmynus, kitus priedus, kiekio. Kuo salyklo daugiau, tuo duona tamsesnė. Be to, jis suteikia duonai salstelėjusį karamelės skonį, turi įtakos gaminio purumui. Jei gaminio pavadinime yra pažymėta, kad duona ruginė, sudėtyje turėtų būti ne mažiau kaip 90 proc. ruginių miltų. Jei duonos pavadinime grūdų rūšis neįvardinta, skirtingų miltų santykio nurodyti nebūtina. Gamintojai etiketėje privalo pažymėti glitimo turinčių miltų pavadinimą, nes jie priskirti prie alergenų. Svarbu tai, kad kai gamintojai deda mažiau cukraus, duona iškepa sausesnė, labiau trupa.
Aliejų rekomenduojama pirkti išpilstytą į nedidelius tamsaus stiklo buteliukus. Kasmet Kaziuko mugėje galima įsigyti šeimos ūkiuose spausto aliejaus. Dažniausiai mūsų ūkininkai aliejų spaudžia iš savo ūkiuose užaugintų augalinių linų sėmenų, rapsų, rečiau – sėjamosios judros, ukrainietiškų sojų, saulėgrąžų. Ūkiuose aliejus spaudžiamas mechaninio presavimo arba vadinamuoju šaltuoju spaudimo būdu, nenaudojant jokių cheminių tirpiklių ir filtrų. Taip pagamintas aliejus tinkamas vartoti maždaug mėnesį, nes greitai apkarsta, oksiduojasi ir netenka savo vertingų savybių. Tad ūkininkų šaltai spaustą rapsų, linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejų reikia pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir atidžiai perskaityti etiketėje nurodytą tinkamumo vartoti terminą. Reikėtų rinktis tą aliejų, kuris išpilstytas į tamsaus stiklo buteliukus. Tokioje taroje aliejus yra apsaugomas nuo tiesioginių saulės spindulių.
Atkreipkite dėmesį į medaus spalvą, kvapą ir skonį. Prieš perkant Kaziuko mugėje medų, reikėtų pasiteirauti, ar prekiautojas turi bityno pasą, kuriame surinktas medus. Norint įsitikinti, kad produktas kokybiškas, prekybininko galima paprašyti parodyti laboratorinio tyrimo protokolą su medaus tyrimų rezultatais. Perkant medų reikėtų atkreipti dėmesį į jo spalvą, kvapą ir skonį. Medus neturėtų būti suputojęs. Jame esantys burbuliukai ar rūgštokas skonis parodo, kad medus gali būti surūgęs. Skystos konsistencijos medaus taip pat nepirkite, nes dažniausiai jis suskystėja, kai yra kaitinamas 40 laipsnių temperatūroje, siekiant sustabdyti prasidėjusį rūgimo procesą. Toks pakaitintas produktas yra praradęs gydomąsias ir maistines savybes.
Kokių rūkytų ir vytintų žuvų verčiau nesirinkti? Rinkdamiesi mugėje rūkytas ar vytintas žuvis, nepamirškite, kad šaltai rūkytos žuvys turi būti aukso spalvos, o jų paviršius švarus, sausas, raumenys – pilkai gelsvi ir kieti. Žuvų kvapas turi būti malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Kokybiškai paruoštų karštai rūkytų žuvų paviršiai būna nuo šviesiai auksinės iki rudos spalvos, jos gali būti sausokos, trupančios. Geros kokybės vytintos žuvys turi būti sausos, pilkos spalvos, standžios, kietos, būdingo kvapo. Pradedančios gesti ar sugedusios žuvys dažniausiai būna drėgnos, lipnios, suglebusiais pilvais, apkartusia mėsa, skleidžia pelėsio kvapą. Nereikėtų pirkti rūkytos žuvies, jeigu ji parduodama ne iš šaldymo įrenginių.
Kokybiškiausi – aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Norint įsitikinti, ar rūkyti ir vytinti mėsos gaminiai yra kokybiški, reikėtų labai atidžiai perskaityti gaminio etiketę. Aukščiausios rūšies mėsos produktai gaminami nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų. Jų mitybinė vertė, lyginant su to paties terminio apdorojimo pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiais, yra kur kas aukštesnė. Aukščiausiai rūšiai keliamus reikalavimus atitinka mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „lietuviškas“, „auksinis“, „delikatesinis“, „ekstra“, „prima“ ar „liuks“. Pirmos rūšies gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų. Antros rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo šiuos kiekius nurodyti ženklinimo etiketėse. Beveik visuose mėsos gaminiuose yra naudojami ES nustatyti leistini ir žmogaus sveikatai nekenksmingi maisto priedų kiekiai. Jie fiksuoja ar keičia produkto spalvą į patrauklesnę pirkėjui, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, tokiu būdu pailgėja tinkamumo vartoti terminas.
Lauke ruošiamas maistas – saugus. Čirškinamos mėsytės, dešrelių ar gruzdinamų varškės spurgyčių kvapas daugelį Kaziuko mugės svečių vilioja paragauti vietoje ruošiamų patiekalų. Juos valgyti saugu, nes dažniausiai mugėse patiekalus gamina ne vienerius metus viešojo maitinimo srityje dirbančios įmonės. Tad verslininkai puikiai žino visus higienai keliamus reikalavimus ir jų laikosi. Be to, daugelį patiekalų virėjai pagamina kavinės ar restorano virtuvėje, o mugėje tik pašildo, kad gaminiai kiek įmanoma labiau būtų apsaugoti nuo taršos. Vis dėlto, pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kaip laikomi produktai ir indai. Pavyzdžiui, kartais vienkartinės šakutės sudedamos kotais į apačią, todėl klientai, kol išsirenka apčiupinėja ne vieną šakutę. Nerekomenduojama pirkti maisto iš tų gamintojų, kurie be pirštinių ima pinigus, o paskui ruošia maistą. Jeigu patiekalas labai stipriai apskrudęs, gali būti, kad buvo ruošiamas kelis kartus naudotame aliejuje. Tokio produkto verčiau nepirkti. Klientai pastebėję, kad patiekalas ne visiškai iškepęs, turi teisę jį grąžinti pardavėjui ir atgauti sumokėtus pinigus. Nepavykus susitarti, vartotojai gali kreiptis į VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Susiję straipsniai
