Tyrimas, kuris bus publikuojamas naujame žurnalo „The Clinical Journal of the American Society of Nephrology“ numeryje, teigia, kad dėl klimato kaitos pasaulyje gali padidėti lėtinių inkstų ligų dažnis – kylanti temperatūra ir karščio sukeliamas stresas žaloja inkstus, – rašo healthday.com.
Inkstai – pupelės formos organai, išsidėstę pilvo ertmėje, abipus stuburo, tuoj po diafragma. Jie reguliuoja vandens ir mineralinių medžiagų kiekį organizme ir palaiko jų pusiausvyrą, dalyvauja palaikant rūgščių ir šarmų balansą, šalina organizmui svetimas medžiagas, pvz., vaistus, toksinus, atlieka endokrininę funkciją.
Tyrėjai išanalizavo pasaulinius duomenis ir pastebėjo, kad karšto klimato regionų kaimiškose vietovėse sparčiai didėja sergamumas lėtinėmis inkstų ligomis, tai siejama su globaliniu atšilimu – paskutinius dešimtmečius fiksuojamu Žemės atmosferos prie paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimu. Autoriai teigia, kad didžiausia rizika gresia tam tikroms žmonių grupėms, pavyzdžiui, dirbantiems žemės ūkio srityje.
Taip pat pastebima, kad mažėjantis lietaus kiekis prisideda prie epideminės karščio streso nefropatijos, dėl kartu su temperatūros pakilimu mažėjančiu vandens tiekimu ir prastėjančia jo kokybe.
Pakilus kūno temperatūrai, išsiplečia paviršinės kraujagyslės ir daugiau šilumos išspinduliuojama į aplinką – kūno temperatūra normalizuojasi. Jei pašalinti šilumos pertekliaus nepavyksta, patiriamas karščio sukeliamas stresas.
„Mes galime teigti, kad yra ryšys tarp didėjančio lėtinių inkstų ligų dažnio tam tikruose regionuose ir iš pirmo žvilgsnio nepastebimo mechanizmo – karščio streso ir dehidratacijos. Naujas inkstų ligų tipas, susijęs su oro temperatūra ir klimato kaita, gali tapti pirma epidemija, sukelta globalinio atšilimo“, – sakė vienas iš tyrimo autorių.
Atėjo metas vyriausybinėms organizacijoms ir mokslininkams pradėti dirbti kartu, kad išsiaiškintų, kaip sumažinti su klimato kaita susijusių inkstų ligų riziką, – apibendrino tyrėjai.
Prognozuojama, kad vidutinė pasaulinė temperatūra per XXI amžių pakils 1,1–6,4 °C. Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama tolimesniems klimato kaitos nulemtiems pokyčiams: jūros lygio kilimui, didėsiančiam ar mažėsiančiam auginamų kultūrų derliui, ledynų tirpimui, rūšių išnykimui ir ligų pernešėjų pagausėjimui. Dėl veiksnių gausos sunku numatyti konkretų atšilimo poveikį bei vietinių pokyčių mastą, tačiau dabartinis tyrimas įrodo, kad klimato kaita gali turėti ir tiesioginį žalingą poveikį žmogaus sveikatai.