Kaip maitintis sergant cukriniu diabetu

Išgirdus cukrinio diabeto diagnozę, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, ar liga pagydoma, kokius vaistus reikės gerti, ar žmogus galės gyventi normalų, visavertį gyvenimą ir pan. Nemažiau svarbus klausimas – kaip reikės maitintis? Ką žmogus galės valgyti, o ko – ne? Ir nesvarbu, kurio tipo diabetas diagnozuotas, mitybą diabetu sergančiajam reguliuoti tampa labai svarbu. Net būtina. Todėl, kad laikantis sudaryto tinkamo mitybos plano lengviau palaikyti pastovų gliukozės kiekį kraujyje.

Reklama

Bet koks planas yra tinkamas? Kiek ir kokių maisto produktų diabetu sergantisžmogus turėtų suvalgyti? Į šį klausimą atsakyti Jums padės kelios diabetu sergančių pacientų mitybos gairės.

Riebalai: sočiųjų vengti, nesočiuosius įtraukti į valgiaraštį

Pradėkime nuo riebalų. Riebalai – pačios kaloringiausios maisto medžiagos. Suvartojant per daug riebalų ne tik greičiau priaugama svorio, bet ir pasidaro sunkiau sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Tačiau tai galioja ne visų rūšių riebalams.

Štai sotieji riebalai privalo būti ribojami. Per didelis jų kiekis mityboje padidina mažo tankio lipidų koncentraciją kraujyje (kitaip tariant, „blogojo“ cholesterolio koncentraciją), kenkia širdies, kraujagyslių ir kitoms organų sistemoms.

Sočiųjų riebalų daugiausia yra riebioje mėsoje, piene, svieste, kiaušiniuose, sūryje. Paprastai tariant, jie randami daugelyje gyvulinės kilmės produktų. Taip pat tokiuose augalinės kilmės produktuose, kaip palmių aliejus bei produktai iš kokosų: kokosų aliejus, sviestas, pienas, grietinėlė.

Tam, kad sumažintumėte sočiųjų riebalų kiekį mityboje, bet per daug savęs neapribotumėte, rinkitės sumažinto riebumo pieno produktus, liesą mėsą. Nedidelėmis šokolado, pyrago, sausainių porcijomis pasilepinkite tik ypatingomis progomis. Nevartokite pusfabrikačių, greito maisto, kreminių sriubų, riebių padažų. Rinkitės šviežią maistą, gardinkime jį džiovintais prieskoniais.

Maži polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų kiekiai organizmą aprūpina būtinomis riebiosiomis rūgštimis ir riebaluose tirpiais vitaminais. Daugiausia tokių naudingų riebalų randama augaliniuose aliejuose – saulėgrąžų, sojos pupelių, kukurūzų, vynuogių sėklų, alyvuogių, linų sėmenų,sezamo sėklų bei riebioje žuvyje – lašišoje, upėtakyje, skumbrėje, tune, sardinėse ir pan.

Kas dar? Ogi avokadas, įvairios sėklos, riešutai. Tiesa, nepadauginkite žemės riešutų, juolab žemės riešutų sviesto. Žemės riešutuose, be nesočiųjų, gausu ir sočiųjų riebalų.

Kelios idėjos riebalų vartojimui: mėsą galite kepti rapsų aliejuje, įpylę šiek tiek vandens ir pagardinę česnaku, čili pipiru.

Salotas ir kitus patiekalus paskaninkite augalinio aliejaus, džiovintų prieskonių ir citrinos sulčių padažu, apibarstykite sezamo sėklomis. Užkandžiaukite riešutais (nesūdytais, nesaldintais). Ant sumuštinių, į salotas negailėkite avokado. Valgykite daugiau geros kokybės žuvies, net iki trijų porcijų per savaitę.

Angliavandenių ir skaidulų – ribokime, bet neatsisakykime

Angliavandeniai – pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Per tokią angliavandenių formą, kaip gliukozė, visos organizmo ląstelės aprūpinamos energija.

Angliavandenius būtų galima suskirstyti į dvi klases: paprastuosius ir kompleksinius. Paprastieji angliavandeniai, arba cukrūs, yra gliukozė, laktozė, fruktozė ir kt. Šių cukrų gausu perdirbtų angliavandenių turinčiuose produktuose, vaisiuose, o laktozė yra pieno cukrus.

Kompleksiniai cukrūs – sudėtingesnės struktūros cukrūs, sudaryti iš paprastųjų cukrų, susijungusių tarpusavyje specialiomis jungtimis. Tokių cukrų galima rasti ankštinėse kultūrose, riešutuose, daržovėse, neapdorotuose grūduose. Šie angliavandeniai laikomi sveikesniais dėl labai paprastos priežasties – jie virškinami ir apdorojami ilgiau, dėl togliukozės kiekis kraujyje didėja palaipsniui, o ne staigiai šauna į viršų ir sukelia pavojų sveikatai. Energija išsiskiria taip pat palaipsniui ir taip ilgesnį laiką žmogus lieka sotus.

Sergant diabetu, ypač antrojo tipo, angliavandenių kiekio reguliavimas tampa būtinas, mat angliavandeniai skyla į gliukozę ir tai tiesiogiai veikia gliukozės kiekį kraujyje. Hormonas insulinas padeda gliukozę paskirstyti iš kraujo į organizmo ląsteles, audinius, organus. Stokojant šio hormono, sutrinka ir minėta funkcija. Daugiau gliukozės lieka kraujyje.

Taigi rekomenduojama mažai angliavandenių turinti dieta. Angliavandenių turintis maistas turi būti vartojamas nedidelėmis porcijomis ir reguliariais, vienodais laiko tarpais tarp valgymų. Taip bus palaikomas pastovesnis gliukozės kiekis kraujyje, šis kiekis staigiai nešokinės, kokybiškiau bus paskirstoma energija visos dienos metu.

Dar vienas aktualus dalykas, susijęs su diabetu ir angliavandeniais – glikemijos indeksas (GI). Šis indeksas apibūdina, kaip maisto produktas lemia gliukozės kiekio kraujyje pokyčius. Populiarėja maisto produktų ženklinimas, nurodant GI ir taip supaprastinant mitybos reguliavimą diabetu sergantiems pacientams. Kuo produkto GI aukštesnis, tuo labiau patartina vengti tokio produkto.

Optimali dieta – maisto produktai, turintys saikingą angliavandenių kiekį, bei daug skaidulų turintis maistas, kuris taip pat pasižymi mažu GI. Nors sveikas mitybos planas diabetikams nedraudžia suvartoti šiek tiek cukraus, reikia įvertinti mitybinę maisto produkto vertę, GI. Paprasčiausia vengti saldumynų, saldžių gaiviųjų gėrimų, baltų miltų produktų. Jei saldumynų norisi, pabandykite jų pasigaminti namuose, vietoje cukraus naudodami, pavyzdžiui, skystus saldiklius, tinkančius kepiniams. Kad ir kokių nuomonių apie saldikliusyra, sergančiajam diabetu saldikliai kartais naudingiau nei grynas cukrus. Galite pasirinkti populiarėjančius natūralius saldiklius, pavyzdžiui, steviją.

Valgiaraščio idėjos: jei mėgstate kruopas ir grūdus, ribokite jų kiekį, bet visiškai neatsisakykite nei ryžių, nei makaronų, nei įvairių košių. Rinkitės viso grūdo makaronus ir duoną, šviežias bulves (jose mažiau krakmolo), stambių avižinių kruopų košę. Į troškinius, sriubas, salotas dėkite pupelių, avinžirnių ar lęšių.

Baltymai – mažiausiai ribojama maisto medžiaga

Baltymai – svarbi statybinė maisto medžiaga, sudaryta iš organizmui būtinų amino rūgščių. Jie dalyvauja imuniteto bei hormoninės sistemos veikloje, atlieka katalizinę (fermentų) funkciją.

Nors kaip mitybinė medžiaga baltymai yra svarbūs, diabetu sergantiems pacientams baltymų kiekio reguliuoti ar riboti taip smarkiai, kaip riebalų ar angliavandenių, nereikia. Pakanka atkreipti dėmesį, kad produktuose, kuriuose gausu baltymų, nebūtų daug sočiųjų riebalų.

Iš baltyminių produktų vertingiausia liesa mėsa, vištiena be odos, jūros gėrybės, kiaušinio baltymas, riešutai, nemodifikuotos sojos produktai, ankštinės kultūros.

Maži patarimai – didelė nauda

Atkreipkite dėmesį, kad sergant diabetu reikia palaikyti santykį tarp suvalgyto maisto ir energijos išeikvojimo. Kiek energijos gaunate su maistu, tiek ir turite jos išeikvoti. Tai padaryti padės vidutinis fizinis aktyvumas – dažni pasivaikščiojimai, bėgiojimas, mankšta, net joga.

Daugiau vaisių ir daržovių aprūpins organizmą vitaminais, mineralais, skaidulomis. Visgi nepiktnaudžiaukite saldžiaisiais vaisiais (pavyzdžiui, vynuogėmis), vaisių sultimisiš pakelių (į jas dažnai pridedamas papildomas kiekis cukraus), cukruotais džiovintais vaisiais.

Mažinkite druskos kiekį, kad nekiltų kraujospūdis, nedidėtų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Ribokite alkoholio kiekį. Daugelyje alkoholinių gėrimų yra daug cukraus ir kalorijų. Be to, dažnai vartojant, didėja ir priklausomybės rizika.

Valgykite mažomis porcijomis, tuo pačiu dienos metu.

Šaltiniai

https://www.diabetesaustralia.com.au/Living-with-Diabetes/Eating-Well/Food-What-Should-I-Eat/

https://www.patient.co.uk/health/type-2-diabetes-healthy-eating-sheet

Do transfatty acids increase the incidence of type 2 diabetes? The American Journal of Clinical Nutrition. Tom Clandinin and Michaelann S. Wilke

Whole grain, bran, and germ in take and risk of type 2 diabetes: a prospective cohortstudy and systematic review. Munter JS, Hu FB, Spiegelman D, Franz M, van Dam RM.