Kaip medikai vertina raginimą jiems skiepytis nuo gripo?(1)

Prasidėjus paskutiniajam darganoto rudens mėnesiui dar ne vėlu pasiskiepyti nuo gripo. Tačiau medikai, agituojantys gyventojus pasiskiepyti nuo šios ligos, patys to daryti neskuba. Neskuba, nors tai padaryti juos ragina Sveikatos apsaugos ministerija ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Portalo VLMEDICINA.LT kalbintieji gydymo įstaigų vadovai neneigė, jog nemokamais skiepais pasinaudoja tik maža dalis darbuotojų.

Dirbdami įgyja imunitetą

Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojas medicinai Albinas Vėgėlė, išgirdęs klausimą apie medikų skiepijimąsi, neneigė, kad jų kolektyve tik maža dalis medikų pasiskiepijo. Jo manymu, vis dėlto privaloma skiepytis nuo gripo gydymo įstaigose dirbantiesiems neturėtų būti, tai savanoriškas pasirinkimas. „Kodėl nesiskiepija? Dauguma motyvuoja tuo, jog neserga, patys apsisaugo nuo šios ligos“, – paaiškino pavaduotojas medicinai.

Su šia problema susiduria ir Šiaulių centro poliklinika. „Ir raginame, ir prašome, ir visiems nuoširdžiai aiškiname, kodėl būtina pasiskiepyti, ypač pas mus dirbantiems vyresnio mažiaus medikams, tačiau tuo naudojasi tik pavieniai darbuotojai. Nors turime ir skiepų kabinetą, - prisipažino poliklinikos direktorius Pranas Andruškevičius. – Nors aiškiname, jog kas dvejus metus gripo epidemija būna sunkesnė – praėjusiais metais buvo lengvesnė, tai šiemet, tikėtina, gali būti sunkesnė, su sudėtingesnėmis komplikacijomis“.

Pasidomėjus, ar darbuotojai nebijo užkrėsti pacientų šia liga, vadovas atsakė, jog siaučiant epidemijai, prašoma medikų dėvėti kaukes, tačiau kai kurie atsisako, aiškindami, jog sunku kvėpuoti. „Žinot, vyresnieji neįpratę su jomis dirbti“, - sakė P. Andruškevičius.

Jo teigimu, nenorą skiepytis medikai aiškina tuo, jog pasiskiepijus ir susirgus gali būti sunkesnės gripo komplikacijos, esą regėjo pavyzdžių, kad pasiskiepijusieji sirgo sunkiau nei nepasiskiepijusieji.

„Jeigu medikams būtų privaloma skiepytis, tai jau būtų jų teisių pažeidimas. Sunku priversti, jeigu nenori. Kiek žinau, su tuo susiduria ir kitos Šiaulių gydymo įstaigos“, - atskleidė pašnekovas.

Priversti – nėra kaip

Tik maža dalis medikų pasiskiepijo ir Vilniaus miesto Naujininkų poliklinikoje. Anot gydymo įstaigos direktorės Vilijos Kristinos Židonienės, medikai tvirtina, esą jie nuo gripo jau turi imunitetą, nes kasdien bendrauja su sergančiaisiais; o keletas slaugytojų pasidalijo patirtimi, jog kai nesiskiepijo, sirgo lengvesne gripo forma, o tais metais, kai pasinaudojo vakcina, sirgo sunkiau – ir su ausų uždegimu, ir kitomis komplikacijomis.

„Tad jie nesiveržia skiepytis. Skatinu ir net bandau pagąsdinti, sakau: „Susirgus su biuleteniu bus blogai“, ir aiškinu, jog raginame žmones skiepytis, o patys nerodome pavyzdžio. Tačiau priversti jų tai daryti neturime kaip“, - atviravo direktorė.

Paklausta, ar nesibaimina medikai, jog nuo jų siaučiant gripui gali užsikrėsti pacientai, atsakė, jog vos suslogavę, dirba su kaukėmis (nors procedūriniuose ir kituose kabinetuose visada medikai užsidėję kaukes), o susirgę iškart pasiima biuletenį.

Beje, vis dėlto ji nemano, jog medikams turėtų būti privaloma skiepytis.

V. K. Židonienė patikino, jog pati kasmet skiepijasi, vakcina pasinaudoja ir šeimos nariai, ir kaimynus prikalbina tai padaryti.

Turėtų rodyti pavyzdį

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pastaraisiais metais skiepijasi tik apie 13 proc. medikų. Tiesa, pasak ULAC direktoriaus dr. Sauliaus Čaplinsko, šis procentas šiuo metu šiek tiek didėja. Jis priminė priežastis, dėl kurių labai svarbu medikams pasiskiepyti nuo gripo: medikai turėtų visiems rodyti pavyzdį; apsaugoti save ir pacientus, su kuriais jie kasdien bendrauja.

„Nors medikai mini, jog yra susidūrę su šia liga ir turi jai susiformavusį imunitetą, tai yra mitas. Tad susirgę jie infekciją perduotų ir savo artimiesiems, ir pacientams“, - mano direktorius.

ULAC vadovas svarstė, galbūt ir mūsų šaliai derėtų pasiekti kai kurių Europos valstybių pavyzdžiu ir padidinti draudimo įmokas turintiems antsvorio, rūkantiems ar, pavyzdžiui, nesiskiepijantiems nuo gripo medikams.

„Prisimename linksmą posakį: gydomas gripas praeina per savaitę, negydomas – per septynias dienas. Tačiau išties žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, taip pat seneliams, vaikams, nėščioms moterims yra ypač pavojingos gripo komplikacijos. Pavojinga ir tiems, kurie negaluodami eina į darbą ir šiuo būdu platina infekciją bei sau kenkia, geriausia susirgus gulėti namuose. Viena iš dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokas, nuo kurio susergama plaučių uždegimu, bet nuo jo pasiskiepijus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui. Tad aš ir mano kolegos, turėdami galimybę, pasinaudojome šia vakcina. Beje, rizikos grupėms – sergantiesiems onkologinėmis, imunodeficitinėmis ir kitoms ligomis - šie skiepai yra nemokami, ir vyresni, turintys chroniškų ligų, turėtų pasiskiepyti“, - kalbėjo dr. S. Čaplinskas.

Jis priminė, jog dar ne vėlu tai padaryti, nes gripo epidemija dar neprasidėjo. Reikėtų pasiskiepyti bent dešimt dienų iki to laiko, kai tikėtina juo užsikrėsti.