Kaip pasidovanoti sau sveikatos: kodėl gruodį patiriame tiek streso ir kaip jį įveikti?

Nors šventinis metų pabaigos laikotarpis pasiūlo daug papildomų poilsio dienų, tarsi turinčių suteikti atokvėpį nuo kasdienio gyvenimo, tačiau ir ruošiantis šventėms ir per jas susiduriame su stresu. Jei žinote, ką reiškia sutikti Kūčių vakarą jau jaučiant nuovargį, greičiausiai nuo šventinio streso nukentėję esate ir jūs. Sveikatos ekspertai pabrėžia, jog stresas gali sukelti ne tik irzlumą ar išsekimą, bet ir baigtis rimtais sveikatos sutrikimais.

Reklama

Blogą nuotaiką lemia biologiniai procesai

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė teigia, jog gruodžio mėnesį nėra neįprasta sulaukti klientų, kurie jaučiasi blogai, nors patys nelabai gali paaiškinti kodėl. Ir tik labai retais atvejais žmonės susipranta, kad jau seniai nedavė organizmui tikro poilsio.

„Kalėdas laikome ramybės ir susibūrimo su šeima švente, tačiau pažiūrėkime, kaip atrodo kelios savaitės iki jų – nuolat skubame, lakstome per parduotuves, rūpinamės šimtu skirtingų problemų ir dažnai netgi neišsimiegame. Organizmo reakcija į tokius dirgiklius visuomet bus pagreitėjęs širdies plakimas, pakilęs kraujospūdis, lėtinis nuovargis, nemiga. Jei kasdien po darbo dar turite pasirūpinti tiek reikalų, kad grįžę namo net nespėjate prieš miegą atsipūsti, jūsų kūnas nuolat alinamas, nesvarbu, ar sąmoningai tai pastebite“, – teigia J. Skinderskienė.

Vaistininkės teigimu, nuolatinis stresas išsekina psichiką ir susilpnina imuninę sistemą, todėl sunkiausiais atvejais gali atvesti ir prie išeminės širdies ligos ar širdies ritmo sutrikimų, jau nekalbant apie peršalimą ar galvos skausmą.

„Šiuo metų laiku stresas yra itin populiari problema, nes žmonės planuoja keliones, vakarėlius, dovanas ir daugybę kitų dalykų. Tačiau jei šventes pasitinkate išsekę ir dar šniurkščiodami nosimi, kam to vargo išvis reikėjo?“, – klausia J. Skinderskienė.

Stresas gali būti ir naudingas

Lietuvoje neseniai viešėjęs biohakeris Jaakko Halmetoja aiškina, jog stresas pats savaime gali būti ir naudingas. Tačiau neišvengiamai blogai yra tai, jog šiandienis darbo ritmas neleidžia streso dozuoti, o neturėdami progų nuo streso pasiilsėti mes nuolat pervargstame.

„Stresas kartais yra labai naudingas dalykas. Pavyzdžiui, pirtyje mūsų kūnas patiria didelį stresą, tačiau jis naudingas, nes išvalo organizmą, kalbant ant scenos jaučiamas stresas mus mobilizuoja ir t.t. Tačiau viena aiški šiuolaikinio žmogaus problema – mes nesugebame po streso atstatyti savo energijos. Mūsų nervinė sistema veikia kiaurą dieną ir todėl nuolat esame pervargę. Įpročiai kelis kartus per dieną porą minučių pasivaikščioti arba tiesiog „atsijungti“ nuo minčių apie darbą turėtų būti išugdomi kiekvienam žmogui, kitaip mūsų energija tik senka, bet niekada neatsistato“, – pastebi sveikatos ekspertas.

J. Halmetoja pataria, jog kartais kovojant su stresu nereikia nei daug laiko, nei ypatingų dienotvarkės pakeitimų – užtenka minutei ar dviem sustoti ir skirti visą savo dėmesį lėtam, giliam kvėpavimui. Tiems, kurie ir tam bijo nerasti laiko biohakeris primena seną budistų patarlę: „Kiekvieną dieną reikėtų 20 minučių sėdėti ir medituoti. Nebent neturite laiko – tada reikėtų sėdėti valandą“.

Neskubėkite griebtis vaistų

Vaistininkė J. Skinderskienė taip pat pabrėžia, jog streso išvengti neįmanoma, o tokiomis ypatingomis progomis kaip Kalėdos, jo visuomet patirsime kiek daugiau. Tačiau neigiamą jo poveikį sveikatai būtina malšinti ne tik įpratinant organizmą atsipalaiduoti, bet ir didinant jo atsparumą.

„Užsiimkite mankšta, duokite savo raumenims krūvio, palaikykite dienos ritmą, kuriame visuomet atsirastų laiko išsimiegoti. Visi šie veiksmai veikia ne tik fizinį mūsų kūną, bet ir psichiką – lygiai taip, kaip patiriamo streso kartais nesusiejame su prasta savijauta, taip fizinio aktyvumo dažnai nevertiname dėl jo įtakos mūsų nuotaikai“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ specialistė.

Tuo pačiu ji ragina pajutus galvos skausmą iškart nečiupti vaisto, o pirma išeiti į gryną orą ir prasijudinti – nuskausminamieji pačios problemos neišspręs, tad kitą dieną galima laukti skausmo sugrįžtant.

„Prieš kovodami su bet kokiu sutrikimu, turite žinoti, kas jis iš tikrųjų yra. Kitaip kyla vaistų suderinamumo pavojus, ir užuot sau padėję tik pakenksite. Todėl jausdami skausmą ar nepatogumą, kreipkitės į medicinos profesionalus – tik jie gali adekvačiai įvertinti, kodėl kyla organizmo problemos ir kaip jas įveikti“, – sako vaistininkė.