Kaip priversti Jonuką nevalgyti?

Šis sakinys – tai perfrazuota mintis iš lietuviškos pasakos apie Jonuką, kuris atsigėrė iš balos ir virto avinėliu. Seimo Sveikatos reikalų komiteto iniciatyva susirinkę skirtingų sričių specialistai diskutavo panašia tema – kaip priversti visus Lietuvos jonukus nevalgyti? Nes būtent maistas – jo kiekis, vartojimo dažnis, maisto produktai – yra šiuo metu didžiausi lietuvių sveikatos priešai.

Reklama

Trūksta išsilavinimo... daržovėms valgyti

Pasak ne vienerius metus lietuvių mitybos įpročius tiriančio Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pavaduotojo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus prof. Rimanto Stuko, lietuviai riebius patiekalus ir produktus valgo beveik kasdien. „Tik 23 proc. laikosi mitybos režimo. Trečdalis retai, kas antras kartais užkandžiauja ir tie užkandžiavimai virsta „antraisiais pietumis“. Iš apklausų matome, kad tik išsilavinę lietuviai valgo daržoves“, - sakė prof. R. Stukas.

Beveik kasdien lietuviai valgo kiaušinius, kiaulienos faršą, riebią grietinę, kietą fermentinį sūrį, lašinius, jautienos kumpį, sviestą. Šie produktai maisto specialistų vertinami kaip tukinantys.

Nors reikia pripažinti, kad per septynerius metus 2 proc. padaugėjo tų, kurie renkantis maistą žiūri naudos sveikatai, o ne tik į kainą ar skanumą. Tačiau vis tiek tik penktadaliui renkantis maistą rūpi sveikata.

Prof. R. Stukas pateikė pasiūlymus, kaip jo vadovaujama įstaiga galėtų prisidėti prie tinkamo lietuvių maitinimosi. „Visuomenės sveikatos biurams siūlome atkreipti dėmesį į Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimų rezultatus ir pagal tai planuoti savo veiklas. Taip pat manome, kad būtų tikslinga įsteigti Lietuvos gyventojų mitybos būklės registrą, numatyti instituciją, atsakingą už duomenų kaupimą ir registro tvarkymą“, - kalbėjo prof. R. Stukas.

Akcijų tauta

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, apžvelgdamas lietuvių maisto produktų pirkimo įpročius, pabrėžė, jog jų tyrimai rodo, kad svarbiausiu kriterijumi yra produkto kaina. Kas trečia perkama prekė yra „akcijinė“.

Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, penkerius metus stebima tendencija – lietuviai renkasi lietuviškas prekes. Konkurso „Populiariausia prekė“ duomenimis, tą patį glaistytą sūrelį Lietuvos pirkėjai dažniausiai renkasi jau penkerius metus. Jie taip pat ir 2009-aisiais, ir 2013-aisiais metais dažniausiai rinkosi tą pačią tyrelę vaikams, kavą, šokolado plytelę bei makaronus. Jau penkerius metus jie ištikimi tam pačiam pomidorų padažui bei majonezui, sulčių gėrimui ir kai kuriems alkoholiniams gėrimams.

„Prieš ketverius metus pradėjome matyti tendenciją pirkti brangesnes prekes ir smarkiai auga ūkininkų produktų paklausa“, - sakė L. Vilimas.

Kai maistas „neužsidirbamas“

Gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė atkreipė dėmesį į nutukusių žmonių gydymo problemas.

„Dar Hipokratas siūlė nutukusiems maistą „užsidirbti“, t.y. padirbėti fiziškai prieš valgymą. Nutukimas pagaliau pradėtas vertinti kaip liga, tačiau turime paradoksalią situaciją. Turime nutukimo klasifikaciją, tačiau neturime sergamumo statistikos. Reikia suvokti, jog dabar maistas yra didesnio kalorijų tankio, vadinasi, daugiau sąlygų nutukti. Taip pat reikia prisiminti, jog nėra vieno veiksnio, kuris sukelia nutukimą. Su nutukimo fenotipu susiję 135 genai ir 253 genų dalys, tačiau atrastas nutukimo genas vis tiek neatsakė į visus klausimus, kaip gydyti, kaip kontroliuoti šitą ligą“, - kalbėjo gydytoja dietologė E. Gavelienė.

Pasak medikės, apklausomis, kuriose žmonių prašoma nurodyti savo fizinį aktyvumą ir svorį, tikėti negalima, nes žmonės 3 proc. sumažina savo svorį ir 10 proc. padidina esamą fizinį aktyvumą.

Nutukimas sukelia nemažai sveikatos sutrikimų – osteoartritą, obstrukcinę miego apnėją, gastroezofaginį refliuksą, šlapimo nelaikymą, iššutimus ir t.t.

„Kovojant su nutukimu, rezultatų nereikia tikėtis nei šiandien, nei rytoj. Reikia turėti aiškų planą ir kantriai jį įgyvendinti. Jungtinėje Karalystėje nutukimas vienas didžiausių Europoje. Jie į savo programas, priemonių planus kasmet įtraukia vis naujų veiksmų ir kantriai juos įgyvendina. Dėka to pastaruosius trejus metus stebimas visuomenės svorio stabilumas, procentaliai neauga nutukusių asmenų skaičius“, - sakė doc. dr. E. Gavelienė.

Ką daryti su stambiais?

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų turi antsvorio, kas šeštas-septintas – nutukęs. Antsvoris dažniau būdingas vyrams (ši tendencija didėja), nutukimas būdingesnis moterims − kas penkta. Net tarp jaunesnių žmonių (19–34 m.) kas ketvirtas turi antsvorio. Pagal antsvorį ir nutukimą Lietuva patenka į pirmą labiausiai nutukusių ES šalių dešimtuką.

Pasak dietologės E. Gavelienės, nutukusių žmonių gydymas suskirstytas į dvi fazes. Pirmoje fazėje siekiama sumažinti kūno masę, tam skiriama iki šešių mėnesių. Antrojoje fazėje, kuri tęsiasi visą likusį gyvenimą, stengiamasi išlaikyti kūno masę. Medikė pabrėžia, kad sustabdžius gydymą liga sugrįžta.

„Neagituoju už chirurginį gydymą, tačiau turime būti realistai. Jeigu žmogui 50 metų ir jo KMI didesnis nei 40, jam neužteks likusio gyvenimo, kad susigrąžintų normalų svorį. Tokiam žmogui padėti gali tik chirurgija. Tačiau ne mažiau svarbu, kad vyktų atitinkamų institucijų nuoseklus darbus - visuomenės nuomonės ir gyvenimo įpročių formavimas. Jeigu kažkaip maisto papildų gamintojai įtikino, kad reikia vartoti maisto papildus, ir statistika rodo, jog įtikino daugiau nei kas antrą, tai galima kažkaip įtikinti lietuvį maitintis sveikiau“, - sakė gydytoja dietologė.

Pasak medikės, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, kad kiekvienoje poliklinikoje 2015 m. dirbtų gydytojas dietistas. E. Gavelienė įsitikinusi, kad šie medikai bus svari psichologinė pagalba stambiems žmonėms, nusprendusiems mesti svorį.

Jaunimas neteikia vilčių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Apolinaras Zaborskis sako, jog paauglių mitybos tyrimai kai kur džiugina, kai kur labai liūdina.

„Kas ketvirtas berniukas ir kas penkta mergaitė vartoja alkoholį. Tyrimai rodo, kad dabar alaus jie išgeria mažiau, tačiau stebima nauja tendencija – jie aktyviai vartoja įvairius kokteilius. 2010 m. tyrimų duomenimis, vaisius ir daržoves vartoja penktadalis 11-15 m. berniukų ir trečdalis mergaičių. Mažiau už lietuvių vaikus vaisių valgo tik gyvenantys Grenlandijoje“, - reziumavo prof. A. Zaborskis.

Europos mastu Lietuvos paaugliai priskiriami prie tų, kurie turi mažiausią antsvorį. Pasak prof. A. Zaborskio, šalyse, kur daugiau suvartojama kokakolos, ten daugiau vaikų, turinčių antsvorį. Per aštuonerius metus nuo 2002 m. 3 proc. berniukų ir 5-iais proc. mergaičių tarpe krito kokakolos vartojimas. Keista, tačiau šio gėrimo daugiau išgeria berniukai iš mažiau pasiturinčių šeimų.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto dėstytojas Valerij Dobrovolskij atkreipia dėmesį į tai, jog paaugliai suvartojamos kavos kiekiais nenusileidžia suaugusiesiems.

„Kasdien 14 proc. paauglių geria kavą, per mėnesį vidutiniškai jie suvartoja 25 puodelius kavos. Kofeiną paaugliai dar gauna iš kokakolos ir šokolado. Kas antras paauglys geria kokakolą, per mėnesį išgeria apie tris litrus. Nors kartą per mėnesį šokoladą valgo 91 proc. paauglių. Lietuvos suaugusiųjų kofeino dienos norma 443 mg, paauglių – 306 mg. Jei klausiate, kokia sveika norma, sakyčiau, kad vaikams ji turėtų būti apie 100 mg ir mažiau“, - kalbėjo V. Dobrovolskij.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad vis labiau didėja paauglių rankose nešiojami kavos puodeliai. V. Dobrovolskij mano, jog prieš kreipiantis į verslo struktūras su prašymu riboti kavos tarą paaugliams, reikėtų atlikti tikslinančius tyrimus, kad būtų svari padaromos žalos argumentuotė.

Daug auklių, Jonukas be galvos?

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Almanto Kranausko duomenimis, gyventojų mitybos stebėseną ir tyrimus atlieka daugybė organizacijų: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Higienos institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VU MF Visuomenės sveikatos institutas, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai ir t.t.

Tačiau nepaisant tokios „auklių“ gausos, tas straipsnio pradžioje minėtas Jonukas, kurį reikėtų atpratinti tiek daug valgyti, vis tiek valgo ir gadina statistinius šalies rodmenis. Lietuvių vyrų gyvenimo trukmė trumpiausia iš visų ES šalių, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didžiausias. PSO duomenimis, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka apie 70 proc. lemia kraujotakos organų ligų, konkrečiai aterosklerozės, atsiradimą; 50 proc. vėžio atvejų susiję su mitybos faktoriais.

Sveikatos apsaugos ministerija šiemet nuveikė vieną darbą dėl visuomenės sveikatos – įvedė „Rakto skylutės“ produktų žymėjimą. Jei ant produkto matote šį ženklą, vadinasi, jame yra apribotas riebalų, cukraus, druskos, transriebalų kiekis, ten nėra saldiklių ir yra daug maistinių skaidulų. Kol kas prekybos centruose rasite tik du produktus, atitinkančius reikalavimus, keliamus „Rakto skylutei“ – tai vienas natūralus jogurtas ir liesa varškė.

Pasak A. Kranausko, kad žmogus sveikai maitintųsi, reikia trijų dalykų – žinių, galimybių ir motyvacijos. Žinias visuomenei turi suteikti visos tos institucijos „auklės“, galimybes turi suteikti akcijomis viliojantys prekybininkai, na, o motyvaciją teks atrasti patiems savyje.