Kaip psichikos sveikata ir laimės pojūtis priklauso nuo vidinių mikroorganizmų

Daug prirašyta ir pasakyta apie gerąsias žmogaus bakterijas. Bet žinių nuolat daugėja ir vis atsiranda naujų temų, kurias reikia aptarti. Šiandien tikrai jau sukaupėme daug mokslinių tyrimų žinių ir klinikinės patirties apie žmogus žarnyno gerųjų bakterijų, t.y. mikrobiotos, poveikius smegenų veiklai ir funkcijoms. Tad apie tai. Bei apie naujus būdus tų gerųjų bakterijų gauti.

Reklama

Šiandien jau drąsiai vadiname žarnyno mikrobų bendruomenes atskiru organu, pasitikime jo apsaugine veikla reguliuojant mūsų gerą savijautą, imuniteto aktyvumą, vitaminų įsisavinimą ir neuromediatorių tiekimą, kuris užtikrina pasitenkinimo, alkio ar nerimo jausmus. Priklausome nuo to, ko reikia mūsų bakterijoms, ir pildome jų norus. Ir tuo susikuriame geros sveikatos pagrindus ir sau. Tuo pačiu, svarbu konstatuoti, kad mūsų žarnyno, odos, nosies, burnos ir kitų vietų mikrobiota vis labiau ir smarkiau atakuojama ir naikinama. Tai lemia gyvenimas šiandieniniame pasaulyje, gausėjanti aplinkos tarša, alergenų gausa, kitų žalojančių dirgiklių įtaka. Naudojame daug antibiotikų ir dezinfekuojančių medžiagų, švariai iššveičiame namus, nebesinešame namo žemėtų gėrybių iš daržo, sodo ar miško, nesivoliojame purve ir net darže dažniausiai dirbame su pirštinėmis, rūkome (patys, ar kaimynai) ir kvėpuojame užterštu oru. Ir dar daug veiksnių lemia, kad namuose, ant visų paviršių, ant odos, žarnyne, nosyse ir kitur gyvena vis mažiau margas, vis mažiau gyvybingas ir gausus mikropasaulis. Su tokiais gyventojais ir mes vis prasčiau jaučiamės ir imame vis geriau suprasti, kad kone visų ligų gydymui, prevencijai, o ir bendram sveikatos puoselėjimui visada turime ne tik skausmą mažinti, kraujotaką gerinti, fermentus pavaduoti, bet ir mikrobiotą pamaitinti arba pagausinti. Čia žemiau papasakosiu, kiek plačiau, kiek per mikrobiotos gerinimą galime paveikti savo psichinę sveikatą, laimės jausmą, bendrą savijautą.

Trys gyvybės karalystės yra atstovaujamos žmogaus mikrobiotoje, t.y. gyvenančių žmogaus organizme mikroorganizmų visumoje. Tai mikroskopiniai eukariotai, bakterijos ir archėjos bei virusai. Galingiausia mikrobiotos bendruomenė yra susikaupusi žarnyne, ir tai yra gausiausiai šiuo metu nagrinėjamas žmogaus organizmo organas. Kaip ir kiti organai, taip ir mikrobiota gali būti tiek fiziologinėje, tiek patologinėje būsenoje, o pažeidus kolektyvinę populiacijos struktūrą, griūna ir mikrobiotos, ir šeimininko sveikata. Diagnostiniai metodai neseniai žymiai ištobulėjo ir dabar galima ypatingai tiksliai ir detaliai pasakyti kas kur gyvena ir ką veikia. Be to, tobulėja ir drąsėja terapiniai metodai, kurie dabar apima probiotikus, prebiotikus, postbiotikus, fekalinę transplantaciją ir t.t. Žmogaus mikrobiomą ėmus vadinti atskiru organu ir kryptingai tyrinėti, rasta svarbių klinikinių ryšių su psichikos pokyčiais, pvz., kognityviniais sutrikimais (autizmu), depresija, demencijomis bei kitomis ligomis, pvz., diabetu, Krono liga, nutukimu, ateroskleroze. Šių ligų gydymui ir prevencijai vis labiau pasitelkiamos ir mikrobiotos intervencijos, t.y. dieta, transplantacija.

Atsirado ir terminas psichobiotikai – tai probiotikai ir prebiotikai, kurie paveikia žmogaus psichiką veikdami per mikroorganizmus. Tai ne tas pats, kas tiesiog išgerti antidepresantų ar migdomųjų. Psichobiotikų poveikyje gauname mikrobiotos pagamintų įvairių neurotransmiterių ir neuromediatorių, kitų biologiškai aktyvių metabolitų, natūralių antidepresantų ar miegą gerinančių medžiagų. Jos smegenis pasiekia kraujotakos keliu arba veikia per nervinius signalus, be to veikia saugiai, įprastai mūsų receptoriams ir mūsų suvokimui ir nesukelia pripratimo ar priklausomybės.

Bet kaip bakterijos įsigudrina taip puikiai pamaloninti mūsų smegenis? Mechanizmai iš dalies žinomi. Tik sunku juos efektyviai pakreipti norima linkme. Jie pavaizduoti 1-ame paveiksle.

Sutariama, kad svarbiausia ir paprasčiausia intervencija mikrobiotai papildyti ir keisti yra dieta. Plačios stebėsenos studijos, vykdomos daugelyje šalių, atskleidžia, kad probiotikų gausi dieta tiesiogiai susijusi su mažesne rizika sirgti ne tik virškinimo ar infekcinėmis ligomis, bet ir dažniausiomis psichikos ligomis, o gerinant dietą, galima pagerinti depresijos ir kitus požymius. Ieškoma ir jau žinomų, gerai mikrobiotą veikiančių (maitinančių) produktų, ir naujų funkcinių maisto produktų su naujoviškais sinergetiniais poveikiais. Kai kurie psichobiotikai mus gali pasiekti ir ne su maistu, o per odą, kvėpavimo takus ar kitais keliais. Geriausi mokslinėje literatūroje aprašyti pavyzdžiai, kaip rasti, vartoti ir pajusti psichobiotikų poveikį, yra štai tokie:

Pakanka tiesiog domėtis šia sritimi. Neseniai tyrime su viršsvorio turinčiomis japonėmis moterimis paaiškėjo, kad aštuonias savaites trukę mitybos kursai (būtent, tik mokymai) padarė poveikį ir moterys ėmė vartoti daugiau ląstelienos, daržovių, todėl aptikta pagerėjusi mikrobiotos sudėtis (pagausėjo Bifidobacterium bifidum) ir sumažėjo depresijos indeksas. Čia reikia pridurti, kad mikrobiotos sudėtį genų sekoskaitos metodais dabar galime užsisakyti tyrėjams nusiuntę fekalijų mėginuką (gausite išsamų mikroorganizmų sąrašą ir įžvalgų, ką pastebėti ypatumai gali reikšti lyginant su sąlyginai sveika mikrobiota). O depresijos indeksas – tai atrankinis testavimas užduodant kliniškai svarbius klausimus pagal atsakymus įvertinant depresijos tikimybę.

Laikytis patikrintos, patikimos, malonios ir saugios dietos. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms, besilaikiusiems Viduržemio jūros dietos 12 mėnesių, pagerėjo ne tik virškinimo trakto simptomai, bet ir kognityviniai (aplinkos pažinimo ir suvokimo) gebėjimai bei atmintis. Svarbu, kad tai buvo susiję su tam tikromis svarbiomis mikrobų rūšimis. Taigi, maitindamiesi pagal šią dietą, o ji apima daug vaisių, daržovių, ankštinių, pilno grūdo gaminių, žuvies, tyro alyvuogių aliejaus ir būtinai daug laiko, paskirto gaminimui, valgymui, lėtai, prie stalo užtiesto staltiese ir daug bendraujant, jūs ne tik gaunate gerų maistinių medžiagų, vitaminų, pagausinate gerų bakterijų (nes taip, jos ateina su šviežiu maistu) bet ir sutvirtinate jūsų smegenims pasitenkinimo signalus siunčiančių mikroorganizmų bendruomenę. Iš tiesų – pakanka tiesiog valgyti neluptus, nesandėliuotus, nedezinfekuotus, ką tik sode ar darže augusius pomidorus, obuolius, morkas, apelsinus (pagal galimybes) bei raugintus produktus, ir mes tiesiogiai prisivalgysime gerųjų bakterijų. Staiga tampa aiškiau, kodėl verta investuoti į šviežius tiesiai iš daržo atkeliaujančių produktus ir kodėl jie brangiau kainuoja.

Dieta gali būti specifiškai praturtinta psichobiotikais. Tokia dieta irgi remiasi pilno grūdo produktais, šviežiais vaisiais ir daržovėmis, ankštiniais, fermentuotais produktais vengiant nesveiko, perdirbto maisto. Airijos mokslininkų atliktame moksliniame tyrime buvo sudaryta speciali psichobiotinė dieta kartu su keletu privalomų pokalbių su dietologu. Be aukščiau paminėtų produktų, šioje dietoje svarbus vaidmuo atiteko skaidulingam maistui (kopūstui, porui, avižoms, svogūnams). Dalyviams buvo patariama, ką valgyti ir kiek (2000–2800 kilokalorijų). Tokia dieta buvo išbandyta ir palyginta su tradicine, nepakitusia kitų tyrimo dalyvių mityba. Po mėnesio buvo tiriama žarnyno mikroorganizmų sudėtis sekoskaitos būdu nustatant visus mikroorganizmų genus. Klausimynais buvo tirta bendra dalyvių savijauta. Buvo atlikti ir metabolizmo tyrimai. Dietos laikymasis sumažino streso lygį, šiek tiek pakeitė mikrobiotos sudėtį bei gana patikimai pakeitė metabolinius rodiklius, kurie rodo, kaip įsisavinami maisto produktai. Tyrėjai padarė išvadas, kad tokia dieta tinkama streso ir su stresu susijusioms problemoms mažinti.

Reikia pasakyti, kad psichobiotikai – tai nebūtinai probiotikai, t.y. nebūtinai gyvos bakterijos, pvz., dažniausiai sutinkamos Bifidobacterijos ir Lactobacillos. Tai ir prebiotikai, kurie dažniausiai apibrėžiami kaip maistas mikroorganizmams, pvz., galaktooligosacharidai, kurių yra mamos piene (ir kūdikėliui jų nelabai reikia, tad viskas atitenka gerosioms bakterijoms), lęšiuose, avinžirniuose, svogūnuose, poruose ir pupose. Tad net bakterijų neatnešančios daržovės vis vien išlieka puikiu maistu tiek jums, tiek mikrobiotai.

Be to, nebūtina probiotikus ir prebiotikus valgyti, pakanka tiesiog išsitepti ir išsipurvinti. Jau daugelį metų žinome, kad ant odos patekusi Mycobacterium vaccae, kurios gausu dirvožemyje, stabilizuoja žarnyno mikrobiotą ir pagerina atsparumą stresinėms situacijoms. Todėl kalbame, kad daržininkai laimingesni ir tam tikrai pakanka įrodymų. Tad nebijokime išsitepti ir leiskime išsitepti savo vaikams, augintiniams, parsineškime žemių ir purvo namo. Tada ne tik geriau virškinsime ir jausimės, bet ir mažiau sirgsime alerginėmis ligomis bei tapsime laimingesni ir atsparesni stresams.

O jei negalite valgyti ar išpurvinti, tuomet pakaks ir įkvėpti. Būdami miške ne tik visokių aromatinių molekulių ir naudingų medžiagų įkvepiame, bet ir bakterijų. Miško maudynės vyksta su mikrodraugais? Taip! Kvėpuokite pilnais plaučiais! Juk mes kasdien įkvepiame ir nuryjame apie 60 000 grybelių sporų, 6 milijonus bakterijų ir panašiai tiek virusų. Ne tų, nuo kurių susergame (jų, aišku, irgi deja retkarčiais pasitaiko), bet daugiausia tų, kurie gyvena kaip draugai mūsų kūno paviršiuje ir ertmėse. Ir puiku, kai jie gerai atsinaujina iš aplinkos, aplinkos oro. Be to, mes ir išskiriame milijonus biologinių dalelių – kaskart ateidami į patalpą joje mikroorganizmų kiekį padidiname 37 milijonais. Taigi gyvename nuolatinėje biologinio aerozolio aplinkoje ir labai gerai, kai tai sveikas bioaerozolis. Nors jam neturime aiškaus apibrėžimo, tačiau suprantame, kad tai natūralus, miško, pievos, senų, kvepiančių namų aplinkos, mamos glėbio ar senelio tvarto bioaerozolis. Gyvename ne tik Žemės dujų atmosferoje, bet ir mikrogyvybės jūroje. Joje gali slypėti pavojų: cheminių medžiagų, patogeninių mikroorganizmų, kurie gali sukelti ligas, alergenų. Tačiau galime lengvai rasti vietų, kur norisi kvėpuoti pilnais plaučiais. Patikėkime intuicija ir raskime tokių vietų pasivaikščiojimams, sportui, žaidimams ir tiesiog buvimui. Arba bent dalelę parsineškime namo, kai suskiname pievos gėlių puokštę, prisirenkame kaštonų ar džioviname surinktus žolynus…

Probiotikų rinka yra labai didelė ir jis auga sparčiai. Kuriami nauji psichobiotiniai preparatai, kurie veiktų holistiškai ir hierarchiškai, pradedant poveikiu aukščiausiame neuroendokrininiame lygyje (pagumburio-hipofizės-antinksčių ašyje). Visgi įrodančių tyrimų dar labai trūksta, ypač apie mikrobiotos panaudojimo nerimo, nuotaikos ar kognityviniams sutrikimams gydyti. Naujausi mokslininkų pastebėjimai sako, kad sveikų bakterijų galime rasti ir suvartoti pačioje artimiausioje aplinkoje, jei nebijoje išsitepti, prisiglausti ar sušlapti. Todėl vietoj konkrečių probiotikų preparatų pavadinimų palinkėsiu drąsiai rauginti ir fermentuoti, valgyti neplautus, voliotis purve, apkabinti šunį, arklį ar medį, nugriūti ir nusiridenti, kvėpuoti... Tie pagauti mikroorganizmai padarys puikių darbų mūsų organizme žarnyno-smegenų keliu siųsdami signalus geriau jaustis ir nebijoti stresų.

Terminai: mikrobiota – realiai tam tikroje nišoje gyvenančių mikroorganizmų visuma, mikrobiomas – tam tikros mikrobiotos genų visuma, mikroorganizmas – bakterija, virusas ar grybelis kurio dydis yra mikrometrų intervale, neuromediatoriai ir neurotransmiteriai – molekulės, kurio perduoda nervinį impulsą ir sukelia poveikius, bioaerozolis – ore sklendžiančių mikroorganizmų ir kitų gyvybės formų visuma, neuroendokrininė hierarchija – nervų sistemos ir endokrininės sistemos savireguliacinė sistema, kurioje sistemingai veikia pagumburio, hipofizės, antinksčių liaukos.

Naudota literatūra

1. Berding, K., et al.Feed your microbes to deal with stress: a psychobiotic diet impacts microbial stability and perceived stress in a healthy adult population.Mol Psychiatry28, 601–610 (2023)
2. Robinson, Jake M. et al. The aerobiome–health axis: a paradigm shift in bioaerosol thinking.Trends in Microbiology, Volume 31, Issue 7, 661 – 664
3. Lymperopoulou DS, et al. Contribution of Vegetation to the Microbial Composition of Nearby Outdoor Air. Appl Environ Microbiol. 2016. 13;82(13):3822-33.
4. Chen, M., et al (2022). Neurotransmitter and Intestinal Interactions: Focus on the Microbiota-Gut-Brain Axis in Irritable Bowel Syndrome. Frontiers in Endocrinology, 13, 817100.