Kaip reaguoti, kai artimoje aplinkoje įvyksta savižudybė: savipagalbos ir pagalbos būdai

Po artimojo savižudybės gali būti jaučiami stipresni praradimo, liūdesio, kaltės, vienatvės ir kiti jausmai. Nėra „tinkamo“ būdo reaguoti į artimojo savižudybę – kiekvienas žmogus išgyvena netektį skirtingai. Svarbu ne tik pasirūpinti savo emocine sveikata, bet ir žinoti, kur ir kokios pagalbos galima ieškoti.

Reklama

Saugokite savo emocinę sveikatą

Svarbiausia – pasirūpinti savimi. Normalu, jei jaučiamas liūdesys, pyktis, bejėgiškumas ar kitos emocijos. Šiuos jausmus svarbu priimti, kad susitaikymo su netektimi procesas palengvėtų.

Taip pat naudinga:

• Kalbėtis su kitais: kalbėkite, dalinkitės apie savo jausmus su šeima, draugais ar kolegomis, kuriais pasitikite. Tai padeda sumažinti įtampą.

• Ieškoti bendraminčių: susitikite ar bendraukite su kitais, kurie yra išgyvenę netektį. Jų palaikymas gali padėti geriau suprasti savo jausmus.

• Leisti sau išgyventi emocijas: leiskite sau išgyventi visą emocijų spektrą – nereikia skubėti pasijusti geriau. Kiekvieno žmogaus gedulas yra individualus.

• Priimti pagalbą: pasistenkite priimti sau tinkamą pagalbą, tai gali pagerinti emocinę savijautą.

Higienos instituto specialistai primena, kad fiziškai aktyvus gyvenimo būdas gali padėti sustiprinti ne tik kūną, bet ir norą gyventi. Pavyzdžiui, grupinės treniruotės suteikia galimybę jaustis grupės dalimi, užmegzti naujų pažinčių. Tai ypač svarbu asmenims, kurie jaučiasi izoliuoti ar vieniši.

Higienos instituto Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė atkreipia dėmesį, kaip „svarbu nepamiršti savo poreikių, įprastos rutinos ir turėti omenyje, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti emocinę įtampą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbūs kūrybiniai užsiėmimai ar kiti hobiai, kurie suteikia galimybę atitrūkti ir leidžia bent trumpam pasinerti į veiklas, kurios gali teikti džiaugsmo ar prasmės pojūtį“.

Emocinės pagalbos galimybės

„Žmonės vengia ieškoti pagalbos manydami, kad turi sugebėti susitvarkyti patys arba vadovaujasi kitų primestomis normomis, jog atrodytų „stiprūs“, tačiau profesionali pagalba padeda greičiau ir efektyviau atgauti emocinę pusiausvyrą. Kreiptis pagalbos nėra nei silpno, nei stipraus žmogaus požymis, tai vienas iš būdų rūpintis savimi ir stengtis sau padėti, tačiau pirmasis žingsnis kreiptis pagalbos gali būti labai sudėtingas“, – sako S. Getautė.

Psichologo konsultacijos gali padėti patiriant nuolatinį stresą, kaltę, kai darosi sunku atlikti kasdienes užduotis ir darbus. Higienos instituto specialistai primena, kad nemokamos psichologinės konsultacijos teikiamos savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, dalyje visuomenės sveikatos biurų organizuojamos savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusiųjų, mėginusių nusižudyti artimiesiems, o savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė „Tu Esi“, kuri yra pateikta visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam. Taip pat veikia nacionalinė psichikos sveikatos svetainė „Pagalba sau“, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.

Taip pat veikia Psichologinių krizių pagalbos centro nemokamas trumpasis numeris 1815. Šiuo numeriu galima skambinti norint pasikonsultuoti su profesionaliais psichologais dėl galimai savižudybės grėsmę patiriančio asmens (artimojo, kolegos, bendruomenės nario ir kt.) arba jei patys turite minčių apie savižudybę.

Šalyje veikia nemokamos emocinės paramos linijos, kurios siūlo anoniminę pagalbą bet kuriuo paros metu. Tarp jų: „Jaunimo linija“ (tel. 0 800 28888), „Vilties Linija“ (tel. 116123), „Pagalbos Moterims Linija“ (tel. 0 800 66366). Jei nedrąsu paskambinti, galima parašyti elektroninį laišką arba pradėti pokalbį internetu.

Kaip padėti kitiems?

Būkite atidūs artimųjų emocinei būsenai. Kartais vien buvimas šalia, atvirumas, dėmesingas pokalbis yra didžiausia pagalba tą akimirką, tačiau labai svarbu neatlikti specialistų darbo bei nukreipti asmenį profesionalų pagalbai ir patiems kreiptis pastiprinimo, jei reikalinga.

„Kai kas nors kenčia, svarbiausia priimti situaciją tokią, kokia ji yra, neignoruojant ir pastebint artimojo, bendradarbio pasikeitusį elgesį ar emocijas. Patys galime būti šalia, išgirsti, palaikyti, padėti. Visgi ilgalaikiai emociniai iššūkiai reikalauja specialistų dalyvavimo. Pokalbiui apie savižudybę reiktų skirti laiko, galima suplanuoti, kad tokio pokalbio metu nebūtų kitų susitikimų ar kitų įsipareigojimų. Paprasčiau kalbėtis su žmogumi, kai jis yra pažįstamoje aplinkoje. Jeigu žmogus yra pasiekiamas nuotoliu, galima pasiūlyti pasikalbėti vaizdo skambučiu“, – dalijasi Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė-Janikūnė.

Pagalba