Kaip senelių namai gali padėti išlaikyti vyresnio amžiaus žmonių fizinę ir emocinę sveikatą?

Įvairių tyrimų duomenimis, maždaug penktadalis visų vyresnio amžiaus žmonių patiria su išėjimu į pensiją susijusį nerimą ir depresiją. Nors manoma, kad palikus darbo rinką pagaliau bus galima pailsėti ir užsiimti širdžiai miela veikla, tačiau ilgus dešimtmečius aktyviai gyvenę ir dirbę žmonės dažnai pasijunta izoliuoti ir neturintys tikslo. Be to, senstant susiduriama ir su daugybe kitokių pokyčių: nuo sveikatos sutrikimų iki artimųjų netekties. O tai kelia stresą ir nerimą.

Net ir suvokiant, kad prastėjanti fizinė sveikata ir įprasto gyvenimo pasikeitimai yra neišvengiami garbingo amžiaus palydovai, tai nebūtinai padeda sklandžiai pereiti į naują etapą ir jame gerai jaustis. Ne pirmą dešimtmetį pensijoje leidžiantys senjorai taip pat gali jausti nerimą ar išgyventi depresiją, matydami vis labiau besikeičiantį savo atspindį veidrodyje ar pastebėdami, kad anksčiau be didelių pastangų pavykdavę kasdieniai užsiėmimai ima reikalauti vis daugiau jėgų.

Pasaulio sveikatos organizacija sveiką senėjimą apibrėžia kaip gebėjimo savarankiškai atlikti darbus, kurie yra svarbūs asmeniškai, išsaugojimą. Kiekvienam žmogui šie asmeniškai svarbūs darbai bus skirtingi. Vienam senjorui tai bus galėjimas be didelių skausmų nueiti iki parduotuvės, poliklinikos ar į parką. Kitam – socialinio gyvenimo išlaikymas ir dažnas bendravimas su šeima, kaimynais ar draugais. Trečiam – galėjimas ir toliau užsiimti tais hobiais, kuriuos praktikavo jaunesniame amžiuje.

Tačiau su amžiumi blogėjanti fizinė sveikata daugelį žmonių šiuos asmeninius prioritetus priverčia atidėti į šoną. Ir nors organizmo funkcijų prastėjimas yra sunkiai sustabdomas procesas, tačiau aplinka, kurioje gyvename, gali būti keičiama ir pritaikoma prie besikeičiančių poreikių. Šiuo aspektu senelių namai yra turbūt vienas geriausių pasirinkimų daugeliui vyresnio amžiaus žmonių.

Šiuolaikiniai senelių namai yra kuriami taip, kad atlieptų sveiko senėjimo idėją, t.y. kad juose būtų užtikrinta bendra senjorų gerovė, apimanti fizinius, psichinius ir socialinius sveikatos aspektus. Aplinka įrengiama taip, kad žmogus galėtų kuo ilgiau savarankiškai užsiimti įprastomis veiklomis ir pasirūpinti savo asmeniniais prioritetais. Kur reikia, pagelbsti senelių namų personalas.

Išspręsta vienišumo problema

Specialistai, dirbantys su vyresnio amžiaus žmonėmis, pastebi, kad tikslų turėjimas ir tarpasmeniniai ryšiai yra nepaprastai svarbūs, norint palaikyti gerą emocinę ir psichinę sveikatą senatvėje. Žmonės iš prigimties yra socialios būtybės, o poreikis bendrauti su amžiumi ne kiek nemažėja. Tiesą pasakius, jis netgi tampa dar svarbesnis.

Tyrimai rodo, kad reguliarūs socialiniai ryšiai gerina nuotaiką, padeda išlaikyti kognityvines funkcijas ir pagerina gyvenimo kokybę. Senelių namai savo prigimtimi yra tokia institucija, kuri siūlo draugiją, o ši savo ruožtu padeda kovoti su vienišumu. Nuo bendro valgymo iki bendrų užsiėmimų ir išvykų – gyvendami tokioje aplinkoje senjorai turi daugybę progų patirti bendravimo džiaugsmą.

Net ir gana jauni žmonės skundžiasi, kad jiems sunku užmegzti naujas prasmingas pažintis. O senjorams, kuriems ilgamečius draugus vis dažniau tenka išlydėti į amžinąją kelionę, gyvenimas senelių namuose leidžia sutikti žmones, su kuriais jungia amžius, mąstymas ir gyvenimiška patirtis.

Priklausymas bendruomenei

Apart pasitaikančių išimčių, dauguma žmonių jaučiasi laimingesni priklausydami kokiai nors didesnei grupei. Tai gali būti šeima, darbo kolektyvas ar gyvenamosios vietos bendruomenė. Gyvenimas senelių namuose suteikia šį bendruomenės jausmą, nes senjorai kasdien leidžia laiką su grupe kitų žmonių, esančių tame pačiame gyvenimo etape.

Žinoma, to paties amžiaus žmonės gali būti itin skirtingos asmenybės, kurios nebūtinai atras kažką bendro. Todėl šiuolaikiniuose senelių namuose stengiamasi organizuoti įvairius užsiėmimus, kuriuose senjorai burtųsi į mažesnes bendruomenes, jungiamas bendrų interesų. Tai gali būti šokių pamokos, meno dirbtuvės, knygų klubai, užsiėmimai darže, pasivaikščiojimai ir t.t.

Prisijungdami prie juos dominančios veiklos vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau galimybių laiką leisti apsupti bendraminčių, kartu patirti atradimo džiaugsmą, bendrauti ir jausti emocinę naudą.

Turiningas laisvalaikis ir stimuliuojanti veikla

Kadangi senelių namai leidžia pašalinti tokius kasdienio gyvenimo rūpesčius kaip rūpinimasis namų ruošos darbais, maisto gaminimu ar mokesčių mokėjimu, daugiau laiko galima skirti toms veikloms, kurios yra mielos širdžiai. Vyresnio amžiaus žmonės, gyvendami senelių namuose, dažnai atgaivina įvairius senus pomėgius arba atranda naujas džiaugsmą teikiančias veiklas.

Anot specialistų, užsiėmimas smegenis stimuliuojančia veikla, pavyzdžiui, galvosūkių sprendimas, skaitymas, rašymas ar grojimas muzikos instrumentu, gali padėti išlaikyti aštrų protą ir atitolinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Be to, naujų įgūdžių mokymasis ar užsiėmimas mėgstama veikla suteikia tikslo ir pasiekimo jausmą, o tai teigiamai veikia emocinę sveikatą.

Tačiau, per daug įsitraukus į kasdienę rutiną, rasti laiko senam ar imtis naujo hobio nėra lengva, todėl gyvenimas senelių namuose šiuo aspektu taip pat turi daug privalumų – naujos veiklos ir pagalba jų mokantis čia yra žymiai lengviau pasiekiama. O žmonėms, kurie turi judėjimo sunkumų ar patiria demencijos simptomus, senelių namuose gali pagelbėti specialistai.

Saugi ir pritaikyta aplinka

Gyvenant senelių namuose dažniausiai yra paprasčiau užtikrinti ne tik gerą emocinę, bet ir fizinę senjorų sveikatą. Tam pirmiausiai padeda saugi aplinka: pritaikyta prie besikeičiančių vyresnio amžiaus žmonių judėjimo galimybių, turimų ligų ir kitokių poreikių.

Saugumo jausmą suteikia ir žinojimas, kad, prireikus pagalbos, specialistų komanda budi šalia. Nerimą taip pat mažina tai, kad, gyvenant senelių namuose, nuo pečių nukrenta tokie rūpesčiai, kaip, pavyzdžiui, sugedusios buitinės technikos remontas, malkų nešiojimas žiemą ar stresas dėl kelionės pas gydytoją perpildytu viešuoju transportu.

Dar vienas svarbus aspektas, kurio gyvenimas blokiniame daugiabutyje be lifto, deja, negali suteikti, yra ilgiau išlaikomas judėjimo savarankiškumas. Kambariai be slenksčių, rankenos ir turėklai įsikibimui, judėjimui su vežimėliu ar vaikštyne pritaikytos vidaus ir lauko erdvės – tokie dalykai senelių namuose padeda ne tik išvengti traumų, bet ir išlaikyti savarankiškumo džiaugsmą.

Daugiau galimybių rūpintis savo kūnu

Įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir palaiko smegenų funkciją, mažina depresijos ir nerimo simptomus. Mankšta, pasivaikščiojimai ir kitokie sportiniai užsiėmimai taip pat gerina vyresnio amžiaus žmonių raumenų tonusą, kas sumažina griuvimų ir traumų tikimybę.

Dažnai nutinka, kad dėl prastėjančios sveikatos ir nepritaikytos aplinkos (pavyzdžiui, dėl skaudančių kelių sunku nulipti iš viršutinio aukšto), senjorai neturi galimybių likti fiziškai aktyvūs. Tuo tarpu senelių namuose tam ne tik yra tinkamos sąlygos bei infrastruktūra, bet ir dirba specialistai, kurie gali paskatinti ir padėti reguliariai mankštintis. Sportiniai užsiėmimai ir jų sudėtingumo lygis taip pat gali būti pritaikomas prie kiekvieno individualių poreikių ir sveikatos būklės.

Valgyti sveiką ir subalansuotą maistą kuomet kelionė į parduotuvę, maisto ruošimas ir paskui sekantis virtuvės tvarkymas yra daug pastangų reikalaujantis iššūkis, sunkiai įmanoma. Gyvenant senelių namuose, tuo tarpu, maisto ruošimu rūpinasi specialistai, todėl valgyti skanų, sveiką ir visų reikalingų maistinių medžiagų turintį maistą yra žymiai lengviau.

Apibendrinant, senelių namai daugeliui vyresnio amžiaus žmonių gali tapti saugia ir ramia erdve, kuri yra pritaikyta prie besikeičiančių senjorų fizinių poreikių ir kuri padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi. Čia dirba specialistai, galintys padėti įveikti kasdienybėje iškylančius iššūkius, atrasti naujus pomėgius ir suteikti kitą profesionalią pagalbą. Senelių namai taip pat yra ir žmonių bendruomenė, su kuria galima dalintis bendrais džiaugsmais bei rūpesčiais ir kurie drauge žengia per tuos pačius auksinių gyvenimo metų etapus.