Kaip sumažinti pernelyg didelį jautrumą, pasireiškiantį stresinėse situacijose

Klausimas. Esu labai jautrus žmogus. Pernelyg į viską reaguoju. Ar yra galimybė kaip nors tą jautrumą sumažinti iki minimumo? Nes jau labai sunku su tuo susigyventi darosi. Paulius, 17 m.

Reklama

Atsako psichologė, integralinio neuroprogramavimo psichoterapeutė Linga Švanienė

Labas, Pauliau, jei būtum mano klientas, tai visų pirma išsiaiškintume, kas slepiasi po žodžiais „pernelyg į viską reaguoju“. Galiu garantuoti, kad tavo didelis jautrumas pasireiškia toli gražu ne visada ir ne į viską. Ar kai klausaisi muzikos savo kambary, esi perdėtai jautrus? Tikrai ne. Kai vonioje valaisi dantis? Ne. Kai kalbi su mama? O čia jau gali pasitaikyti momentų, kai plyksteli emocijos. Ne visomis temomis bendraujant su mama užsiplieski kaip degtukas (ši reakcija gali išlikti vidinė, stengiantis išoriškai neparodyti). Tokiu būdu ieškome konkrečių situacijų, kuriose pasireiškia perdėtas jautrumas.

Kaip supranti, vien namiškiais neužbaigtume, o toliau tyrinėtume, kokiomis aplinkybėmis ir su kokiais žmonėmis tau nepavyksta išlikti ramiam. Gali būti, kad tai nežinomos, naujos situacijos, nepažįstami agresyviai tavo atžvilgiu nusiteikę žmonės (arba tau taip atrodo). O gal nedrąsu bendrauti su autoritetais, žmonėmis, kuriuos statai aukščiau savęs?

Tikėtina, kad jaudulys išlenda ir bendraujant su merginomis, ypač tomis, kurios tau patinka. Tikrai nesi toks vienintelis. Net sakoma, kad stresas, kurį tenka išgyventi vyrui, būnant 10 minučių gražios moters draugijoje, prilygsta stresui, kurį patiria žmogus pirmą kartą šokdamas iš lėktuvo su parašiutu.

Išsiaiškinę aplinkybes, atsigręžtume į patį jaudulį. Paprašyčiau prisiminti situaciją, kurioje buvai pernelyg jautrus. Paprašyčiau įvertinti dešimties balų sistema, kokio stiprumo tavo juntamas jaudulys. Kadangi jis tau trukdo gyventi, manau, kad būtų 8-9 ar net visas dešimt. Tada pasiteiraučiau, kurioje kūno vietoje tu jauti jaudulį. Emocijos paprastai jaučiamos krūtinėje, o mintys pašėlusiu greičiu gali suktis galvoje. Bet nebūtinai tik šiose kūno vietose. Jaudulys gali pakirsti kojas, pasireikšti šalčiu pilvo srityje ar net surakinti į ledo gabalą visą kūną. O kaip jis pasireiškia tavyje?

Toliau detalizuotume pasireiškiančio tavyje streso savybes. Tai, ką jauti savyje, yra didelis ar mažas? Didelis. O tai, kas yra didelis, kokios jis būtų formos, jei jis turėtų formą? Gal apvalus? Gal pailgas? Gal trikampis? O kokios jis būtų spalvos? Gal juodos? Degančios raudonos? Murzinai pilkos? Tavo stresas karštas ar šaltas? Jis kietas, minkštas, grublėtas, tąsus ar dar koks? Į ką jis būtų panašus, jei primintų kokį daiktą ar reiškinį? Į debesį? Į ledo luitą? Į degantį meteoritą? Į juodą dėžę? Ir t.t.

O dabar jau bandytume „išimti“ jaudulio vaizdinį iš savęs ir „padėtume“ jį kur nors netoliese (paprastai sakau: „Tegu tavo stresas atsistoja ten, kur pats atsistoja.“). Tada pasiūlyčiau atitolinti stresą nuo savęs kaip įmanoma toliau, kad būtų matomas tik žirnio dydžio paveikslėlis. Tada vėl priartinti ir vėl atitolinti. Tai kartotume keletą kartų ir paliktume streso vaizdinį taip toli, kaip tik įmanoma. Jau vien šios procedūros metu paprastai smarkiai sumažėja ar net visai išnyksta jaudulys.

Jei vien to neužtenka jauduliui sumažinti iki norimo dydžio, pasiūlyčiau pakeisti vaizdinio spalvą. Tarkim, padarytume jį švelniai rožinės spalvos, paskui šviesiai žalios arba žydros. Tokiu būdu ieškotume ir surastume, kokios spalvos turėtų būti ši dalis (psichoterapijoje ji vadinama SSV - sąmoningu sąmonės vienetu), kad jos šeimininkas, tai yra –tu, jaustųsi ramus.

Galų gale vėl įsivaizduotume stresinę situaciją ir patikrintume, kaip stipriai dabar pasireikštų nerimas. Paprastai jis sumažėja iki 2-3, o tai jau toks jaudulys, kuris nebetrukdo gyventi.

Kviečiu visa tai padaryti savarankiškai. Jei yra galimybė, streso vaizdinio transformaciją atlik prieš jaudulį keliančias situacijas ar net jų metu. Ilgainiui jautrumas turėtų sumažėti. Jei nepavyktų pasiekti norimo rezultato pačiam savarankiškai, gali kreiptis į psichoterapeutą, kuris padės įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, parodys daugiau būdų, kurie padėtų išlaikyti ramybę. Galimas dalykas, reikėtų „sugrįžti“ į tavo ankstyvąją vaikystę, kurioje susiformavo toks būdas reaguoti į išorinį stresą. Viena tvirtai galiu pasakyti, kad tokios problemos yra išsprendžiamos, ir žmogus gali įgyti sugebėjimą išlikti ganėtinai ramus bet kokiose situacijose.