Kaip sveikatos priežiūros specialistams nustatomas sutrumpintas savaitės darbo laikas ir pailgintos kasmetinės atostogos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nėra įgaliota aiškinti norminius teisės aktus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigoms bei jų darbuotojams kyla nemažai klausimų, kaip praktikoje taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimų Nr. 694 ir 695 nuostatas, pateikiame ministerijos specialistų nuomonę dažniausiai gaunamais klausimais.

Pirmiausiai informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2013 m. liepos 24 d. priėmus nutarimą Nr. 694 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 84-4230) ir nutarimą Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr.84-4231), pasikeitė savaitės darbo laiko ir kasmetinių atostogų trukmės reglamentavimas kai kuriems sveikatos priežiūros specialistams, kurių darbo pobūdis, susijęs su didesne protine, emocine įtampa, nustatytas pagal tris kriterijus:

1. Sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą.

2. Sveikatos priežiūros specialistams, turintiems privalomą atitinkamos veiklos licenciją ir atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, kai tai yra jų pagrindinė funkcija pagal pareigybės aprašymą.

3. Sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, arba laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tarnybose, esančiose pataisos įstaigose ir areštinėse.

Vyriausybės nutarimais Nr. 1195 ir Nr. 941 visiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, darbo laikas buvo nustatytas 38 val. per savaitę, o kasmetinių atostogų trukmė – 36 kalendorinės dienos.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą, kuris įpareigojo koreguoti sveikatos priežiūros specialistų sutrumpinto savaitės darbo laiko bei kasmetinių pailgintų atostogų trukmės diferencijavimo, priklausomai nuo tam tikrų kategorijų sveikatos priežiūros specialistų darbe patiriamos protinės ir emocinės įtampos, reglamentavimą, Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d priėmė nutarimus Nr. 694 ir 695 (įsigaliojo 2013-08-02), kuriuose nustatė kriterijus, pagal kuriuos keičiama kai kurių sveikatos priežiūros specialistų savaitės darbo laiko ir kasmetinių atostogų trukmė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos specialistai pagal kompetenciją pateikė nuomonę, jog darbo laiko trukmė laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-08-01 turėtų būti nustatoma pagal Darbo kodekso 9 straipsnio nuostatas, nustatant 36 val. per savaitę darbo laiko trukmę.

Kasmetinių atostogų trukmė laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-08-01 turėtų (-ėjo) būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. (įsigaliojo 2013-08-02) priimtą nutarimą Nr. 695, taikant palankiausias nuostatas darbuotojams, t. y. praktikoje taikyti taip:

sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nenurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 41– 43 punktuose, – 36 kalendorinės dienos;

sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, – 37 kalendorinės dienos;

sveikatos priežiūros specialistams, turintiems privalomą atitinkamos veiklos licenciją ir  atliekantiems ar dalyvaujantiems atliekant chirurgines operacijas, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, – 38 kalendorinės dienos;

sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, ar dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tarnybose, esančiose pataisos įstaigose ir areštinėse, – 38 kalendorinės dienos.

Kyla klausimų, kaip traktuoti sąvoką ,,pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą“. SADM bei Valstybinės darbo inspekcijos specialistai pagal kompetenciją pateikė nuomonę, kad ,,pagrindinė funkcija pagal pareigybės aprašymą“ turėtų būti laikoma veikla, įrašyta į pareigybės aprašymą kaip kasdieninė, rutininė darbuotojo funkcija.

Pabrėžiame tai, jog Vyriausybės nutarimų Nr. 694 ir Nr. 695 nuostatos taikytinos ne tam tikroms atskiroms sveikatos priežiūros sritims pagal teikiamų paslaugų profilius, ne tam tikroms medikų grupėms (gydytojams, slaugytojams, slaugytojų padėjėjams ar pan.) ir ne konkretiems atskiriems sveikatos priežiūros įstaigų struktūriniams padaliniams, bet visiems sveikatos priežiūros specialistams pagal jų atliekamo darbo, t. y. teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį ir intensyvumą.

1. Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. 694 ir 965, sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, nustatoma 37 valandų darbo savaitė ir suteikiamos 37 dienos kalendorinių atostogų.

Jeigu pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus ar Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) stoties bendruomenės slaugytojo pareigybėje dirba asmuo, turintis bendrosios praktikos arba bendruomenės slaugytojo licenciją, jam taikytinos Vyriausybės nutarimo Nr. 694 61.1 punkto ir Vyriausybės nutarimo Nr. 695 41 punkto nuostatos. GMP vairuotojo pareigybėje dirbančiam asmeniui minėtų Vyriausybės nutarimų nuostatos netaikomos, tačiau jeigu Greitosios medicinos pagalbos skyriuje vairuotoju dirba paramedikas (baigęs specialųjį paramediko parengimą), jam yra taikomos minėtų Vyriausybės nutarimų Nr. 694 ir 695 nuostatos, reglamentuojančios skubios medicinos pagalbos teikimą.

Minėtų Vyriausybės nutarimų punktų nuostatos taip pat taikytinos Priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos, Anesteziologijos ir reanimatologijos, Intensyviosios terapijos skyriuose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams. Į Priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos skyrius iš kitų skyrių ateinantiems budėti gydytojams specialistams šių Vyriausybės nutarimų punktų nuostatos netaikytinos, nes tai nėra jų nuolat atliekamos kasdienės rutininės funkcijos pagal pareigybių aprašymus.

2. Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. 694 ir 695, sveikatos priežiūros specialistams, turintiems privalomą atitinkamos veiklos licenciją ir atliekantiems chirurgines operacijas ar dalyvaujantiems jas atliekant, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, nustatoma 37 valandų darbo savaitė ir suteikiamos 38 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų.

Minėtos Vyriausybės nutarimų punktų nuostatos taikytinos tik sveikatos priežiūros specialistams, kurių veiklai yra privalomos licencijos, ir kurių pagrindinė funkcija pagal pareigybės aprašymus yra „chirurginių operacijų atlikimas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317, 2009, Nr. 145-6425) įteisinta „chirurginės operacijos“ sąvoka: „chirurginė operacija – tai medicininė procedūra, kai gydytojas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti ligos ar traumos pažeistų organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organu, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą“.

Manytume, kad ši nutarimų nuostata taikytina ir intervencinės radiologijos specialistams.

Odontologijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų ir jų struktūrinių padalinių administracija, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įteisintu „chirurginės operacijos“ sąvokos apibrėžimu, turi nuspręsti, kokias odontologinio profilio manipuliacijas prilyginti chirurginės operacijos atlikimui, ir tuomet gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams ir gydytojų odontologų padėjėjams – ar jie turi licenciją? Juk šis kriterijus taikomas licencijuotiems specialistams taikyti arba ne minėtų Vyriausybės nutarimų punktų nuostatas.

3. Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. 694 ir 695, sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, arba laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tarnybose, esančiose pataisos įstaigose ir areštinėse, nustatoma 37 valandų darbo savaitė ir suteikiamos 38 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų.

Darbas su pacientais, kuriems taikoma priverstinė hospitalizacija, priverstinė diagnostika ar priverstinio gydymo priemonės, turi būti kasdieninės rutininės funkcijos, kurios nustatomos kiekvienos įstaigos ar organizacijos vadovo tvirtinamuose pareigybių aprašymuose.

Vadinasi, Vyriausybės nutarimų Nr. 694 ir 695 nuostatos, reglamentuojančios savaitės darbo laiko sutrumpinimą bei kasmetinių atostogų trukmės pailginimą, taikytinos visiems sveikatos priežiūros specialistams (tiek gydytojams, tiek slaugytojams), kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine ir emocine įtampa ir kuris atitinka minėtuose Vyriausybės nutarimuose nustatytus kriterijus.

Sveikatos apsaugos ministerija