Pirties mėgėjai žino, jog pirties karalienė – vanta. Norint surišti gerą vantą reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių: šakų skynimo paros laiką, vietą, oro sąlygas ir netgi skynėjo būsena. Miškininkai tvirtina, kad skindami šakas privačiuose miškuose pirtininkai gali būti visiškai ramūs.
„Nežalojant gamtos, privačiuose miškuose šakas vantoms galima skinti be jokių apribojimų, tačiau atsiklausti miško savininko leidimo būtų gražus pirtininko žestas, - teigia privačios miškų valdymo įmonės „Timbex“ vyriausiasis miškininkas Andrius Kertenis. – Mūsų įmonė nuolat plečiasi, perka miškus, tačiau niekada nedraudžiame vietiniams gyventojams mūsų valdose susirišti vantą, nes kai kurie jų tai daro daugybę metų. Be to, daliai žmonių vantų ryšimas yra ir pajamų šaltinis – tikras miškininkas jo atimti tiesiog negali“.
Vantoms rišti naudojama daugelis augalų. Skirtingų augalų vantos padeda spręsti skirtingas sveikatos problemas: liepų vantos malšina galvos skausmą bei nuramina nervų sistemą, taip pat padeda esant sąnarių reumatui, ąžuolo malšina dusulį, ramina širdies skausmus, dilgėlių vanta nepakeičiama sergant neuralgija, podagra ir radikulitu, kadagio vantos padeda esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, tuberkuliozei, edemoms, inkstų, kepenų ir tulžies takų patologijai. Dažniausia Lietuvos pirtyse karaliauja beržinė vanta. Ji malšina raumenų skausmus, gerai valo odą, greitina žaizdų, nubrozdinimų gijimą, praplečia mažuosius bronchus, todėl išsipėrus lengva kvėpuoti.
A. Kertenio teigimu, geriausia vantas rišti iš jaunų, netoli vandens augančių berželių, nes jų šakos lanksčios, sunkiai lūžtančios, o iššutusios karštame vandenyje pasidaro itin mikštos. Miškininkas pataria vantų nerišti iš beržo ūglių, augančių iš seno kelmo, bei drėgnu oru surinktų šakų, nes tuomet lapai nesilaikys, o vanta bus silpna.
Vantos paprastai rišiamos pirmoje vasaros pusėje, o geriausia – iki Joninių, nes tuo metu lapai jau būna pakankamai sustiprėję, sultingi, jų gydomosios savybės – didžiausios. Tik ąžuolinės vantos rišamos rugpjūčio mėnesį.
„Prieš pjaunant medžio šakelę galima patikrinti, ar ji tinkama. Reikėtų lyžtelėti viršutinę lapo pusę: jei lapos paviršius lygus ir švelnus – iš šio medžio šakų galima surišti puikią vantą“, - teigia A. Kertenis.
Daugiausiai energijos mažos medžiu šakelės sukaupia per jauną ir priešpilnį mėnulį, todėl tai tinkamiausias metas vantoms rišti. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į paros laiką: saulėlydžio metu surištos vantos padės spręsti psichines sveikatos problemas, saulėtekio – fizines.
Vasarą naudojamos šviežios vantos, o ruošiantis rudieniui ir žiemai reikėtų rišti šiek tiek džiovintas šakeles. Geriausia šakeles džiovinti šieno kupetoje. Į ją vantos sudedamos sluoksniais – sluoksnis vantų, sluoksnis šieno. Šakelės dedamos į kupetos vidų, kotais į išorę, kad būtų lengviau ištraukti. Taip išdžiovintos vantos yra plokščios, tinkamos saugoti. Jei tokios galimybės nėra vantas galima palikti pavėsyje, gerai perpučiamoje vietoje.