Kaip vaikų pasaulį padaryti saugesnį

Pernai Ūkio ministerija informavo RAPEX (Europos Sąjungos – ES -  informavimo sistema apie nesaugius produktus) apie 26 pavojingus vaikams žaislus. 28 ES valstybėse kiekvienais metais 19 tūkst. vaikų iki 14 metų patiria sužalojimus dėl dviaukščių lovyčių, 51 tūkst.  susižaloja dėl batutų ir daugiau nei 52 tūkst. vaikų - dėl žaislų. Visa tai paskatino peržiūrėti jau vieną kartą išleistą vaikų produktų saugumo gidą. Naujajame gide apžvelgtos 26 prekės ir pateiktos rekomendacijos, kaip sumažinti galimą riziką. Kol kas gidas yra parengtas anglų kalba, planuojama, kad jis bus išverstas ir į lietuvių kalbą.  

Reklama

Lietuvos pavyzdys

Gidas „Saugių produktų vaikams vadovas – potencialiai pavojingi produktai“ buvo pristatytas Vilniuje. Lietuvos ir užsienio šalių medikai, mokslininkai, visuomenės sveikatos specialistai kalbėjo apie galimas rizikas ir grėsmes, apie būdus jų išvengti. Gide yra aprašytas ir Lietuvos pavyzdys apie vaikų kėdutes automobilyje. Jo paieškomis užsiėmė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Mekšriūnaitė.

„Mūsų centras priklauso Europos vaiko saugos aljansui. Mes turėjome pateikti pavyzdžius apie automobilines vaikų kėdutes. Susidūrėme su problema, kad kai kalbama apie eismo įvykius, mažai dėmesio skiriama vaikų patirtiems sužalojimams. Man teko rasti vieną atvejį, kai automobilio įvykio metu vaikas sėdėjo kėdutėje ir vis tiek patyrė sužalojimą, tačiau buvo sunku gauti tikslesnę informaciją apie patirto sužalojimo pobūdį“, - sako D. Mekšriūnaitė.

Keletas statistinių paskaičiavimų dėl vaiko apsaugos sistemos automobilyje:

• avarijos metu neprisegtas saugos diržais vaikas turi 49 proc. didesnę tikimybę iškristi iš automobilio nei tas, kuris prisegtas;

• neteisingai pritvirtintas vaikas turi 35 proc. didesnę tikimybę iškristi iš automobilio;

• ne pagal amžių naudojama vaiko apsaugos sistema sukelia 10 proc. didesnę tikimybę iškristi iš automobilio;

• vaiko, kuris tinkamai ir teisingai apsaugotas pagal amžių, iškristi iš automobilio galimybė – tik 3 proc.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus Romualdo Sabaliausko, vadove yra labai konkretūs patarimai, ką reikia daryti, kad aplinkos daiktai nekeltų vaikams pavojaus.

PSO ekspertė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto  docentė  dr. Birutė Strukčinskienė sako, jog Europos vaiko saugos aljansas apie įvairias rizikas, nesaugius vaikų produktus vis paskelbdavo informaciją savo tinklalapyje, o šis gidas – tai vienas dokumentas, kuriame sudėta visa informacija. Pasak profesorės, tai yra patogu, nes bus lengviau pateikti informaciją, pavyzdžiui, dėstant studentams.

  Plečiasi nesaugių produktų sąrašas

Prekybininkai, kurdami naujas prekes, skirtas palengvinti tėvelių gyvenimą, apsupo vaikus „tiksinčiomis bombomis“ kaip kokiame kariniame poligone. Beliko tik stebėtis, kiek yra grėsmių ir kiek visko „reikia“ kūdikiui: kūdikių vaikštynės, vonios sėdynės ar žiedai, dviračiai, dviaukštės lovos, staltiesės, vaikų automobilinės kėdutės, vaikų pižamos, vaikiškos lovytės, fejerverkai, futbolo ir rankinio kamuoliai, aukštos vaikiškos kėdutės, žiebtuvėliai (neatidaromi vaikams), žindukai, čiulptukai ir barškučiai, plastikiniai maišeliai, žaidimų aikštelių inventorius, aptvarėliai, mažos dalys (pvz., balionai, baterijos, magnetai, stiklo rutuliukai), dūmų ir anglies monoksido detektoriai, virvutės, špagatai, vaikų bižuterija, vežimėliai, žaislų dėžės, žaislai, batutai, dieninės ir naktinės sunkios užuolaidos.

„Daugybė gyvybių gali būti išsaugota, traumų ir sužalojimų išvengta, išlaidų, skirtų sveikatos apsaugai, sumažinta, jeigu būtų laikomasi siūlomų patarimų, – teigia Europos vaiko saugos aljanso (EVSA) direktorė Joanne Vincenten. – Vaiko saugos vadovas pateikia paprastą ir aiškią informaciją tėvams, globėjams, specialistams apie tai, kaip išvengti sužalojimų, pasirinkti saugius ir protingus sprendimus, taip pat kaip saugumą įdiegti į kasdienę savo veiklą.“

Vaikams sužalojimų riziką kelia netinkamas gaminio dizainas, kai sudedamosios dalys lūžta, arba netinkama komplektacija. Traumos įvyksta, kai gaminys naudojamas ne pagal paskirtį, ne pagal amžių, netinkamai prižiūrimas. Taip pat galimybė vaikui susižaloti didėja perpirkus gaminį iš kitų vartotojų, jeigu nežinoma, kaip gaminys pagamintas, kas jį pagamino, kai jis apgadintas ar nėra saugaus naudojimo instrukcijos.

Naujajame gide taip pat nemažai dėmesio skiriama toksiškiems gaminiams, kurių poveikis nebus žaibiškas, tačiau jis sukels ilgalaikes pasekmes sveikatai. Dr. B. Strukčinskienė pastebėjo naujieną – plastikinius maišelius. Jiems anksčiau nebuvo skiriamas dėmesys, daugiau dėmesio sulaukdavo vaikštynės, kėdutės. „Leidinyje jau įvardijama, kad kai kurie žaislai gali turėti toksinių medžiagų, anksčiau apie tai nebuvo kalbama. Tai gerai. Šiuo metu yra didelė pažanga, nes jau žymima, nuo kokio amžiaus žaislas tinkamas vaikui. Šio renginio metu įsiminė informacija apie tai, jog neretai itin pavojingi žaislai turi „paskatinamuosius“ saldumynus, parduodamus kartu. Pavyzdžiui, šokoladiniai kiaušiniai su itin mažais žaisliukais, kurie vaikams patrauklūs, nes jie gauna saldumynų. Teisingai buvo pastebėta, kad kuo pavojingesnis žaislas, tuo dažniau jis būna parduodamas kartu su saldumynais“, - kalbėjo B.  Strukčinskienė.

Kas atsakingas už informavimą

Gido pristatymo renginyje kalbėjęs Peter Spitzer iš organizacijos „Safe Kids Austria“ vaizdžiai pademonstravo, kaip nesunkiai iš netinkamų vaikų kėdučių iškrenta net ir prisegti vaikai. Paklaustas, kas turėtų būti atsakingas už tėvų informavimą apie galimas grėsmes jų vaikams, pasidalino savo šalies patirtimi.

„Mūsų organizacija atlieka visuomenės informavimo funkciją. Mes esame pasirinkę strategiją kalbėti su tėvais ligoninėse. Kai vaikas atvežamas į ligoninę dėl patirtos traumos, apsinuodijimo, tėvai yra labai susirūpinę. Tuomet jie gerai išgirsta visus nurodymus ir rekomendacijas“, - kalbėjo P. Spitzer.

Paklausus renginyje susirinkusių lietuvių specialistų to paties, atsakymai buvo patys įvairiausi. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius R. Sabaliauskas įsitikinęs, kad šią funkciją turėtų atlikti visuomenės sveikatos biurai. Pasak jo, jie turi įrankius, jie yra arčiausiai žmonių. „Mes pabandysime Lietuvoje šį vadovą įgyvendinti – organizuosime gido pristatymą tėvams per visuomenės sveikatos biurus. Mes esame metodinė institucija, mes mokome ir konsultuojame. Mes net suteiksime informaciją, kaip geriau tą informaciją pateikti tėvams. Su biurais daug dirbame, jie yra kaip varikliukai, kurie savivaldybių lygyje turi nunešti sveikatos informaciją“, - sakė R. Sabaliauskas.

Išgirdusi tokias direktoriaus kalbas, vieno visuomenės biuro atstovė pareplikavo, kad jau kuris laikas biuruose trūksta žmonių, jiems vėluoja atlyginimai. Suprask, niekas nesidžiaugs gavęs papildomų pareigų.

  B. Strukčinskienė išvedė takoskyrą – už žaislų ir kitų prekių saugumą turi būti atsakingos valstybinės institucijos, tėvai atsako už tai, kad akivaizdžiai pavojingas daiktas, pavyzdžiui, labai mažas žaisliukas, kuris yra šokoladinio kiaušinio viduje, nebūtų lengvai prieinamas vaikui.

Tėveliams belieka laukti, kol gidas bus publikuotas tinklalapiuose: Ūkio ministerijos, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, gal ir visuomenės sveikatos centrų portaluose. Kol kas jis yra lengvai surandamas Europos vaikų saugos aljanso tinklalapyje.

Kažin ar jis suteikia visą reikiamą tėvams informaciją. Juk jei gide parašyta, kad saugus čiulptukas turi atitikti Europos standartą EN 1400:2002, kažin ar informacija apie tai bus didelėmis raidėmis kažkur užrašyta. Teks klausti pardavėjo, o jis gali patikinti, kad taip, taip, tokį standartą šis čiulptukas turi.

Tai kaipgi apsaugoti savo vaikus? Tiesiog žinoti grėsmes ir renkantis naują daiktą įvertinti, ar tikrai jo reikia; ar jo teikiama nauda bus didesnė už galimą žalą.