Kiaulienos riebalai nėra tokie kenksmingi sveikatai kaip hidrinti, tačiau jų savo mitybos racione derėtų vengti. Taip sako gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
LRT RADIJO klausytoja domisi riebalų poveikiu sveikatai. „Neseniai per radiją išklausiau laidą apie hidrintus riebalus. Labai laukiau, kad ką nors pasakytų apie kiaulienos taukus, tačiau tokios informacijos neišgirdau. Juk kaime gyvenantys žmonės dažniausiai naudoja ne aliejų, o būtent kiaulių taukus. Ar jie kenksmingi žmogaus sveikatai?“ – teiraujasi moteris.
Dietologė D. Pipiraitė pataria maisto gamybai naudoti kuo mažiau riebalų – kiaulių taukų, sviesto, ar augalinio aliejaus. „Gamindami maistą stenkitės nenaudoti riebalų – virkite, troškinkite, arba naudokite tokius kepimo įrankius (keptuves, ar kepkite orkaitėje), kuriems aliejaus nereikia“, – kalba gydytoja.
Anot specialistės, kiaulių taukai ruošiant maistą gali būti naudojami, bet nereikėtų jų kepti aukštoje temperatūroje.
„Yra atlikta tyrimų, kad sotieji riebalai, o tokių kiaulienos taukuose yra, nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Todėl pastaruoju metu pradėta manyti, kad dėl to, jog sotieji riebalai nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, juos galima vartoti neribojant. Tai yra netiesa – vis dėlto, yra duomenų, kad, atsisakant gyvūninių riebalų, minėtų ligų rizika sumažėja.
Taigi jie nėra tokie kenksmingi sveikatai kaip hidrinti riebalai, tačiau jų atsisakymas teigiamai veikia mūsų sveikatą. Kadangi sočiųjų riebalų gauname su maistu – mėsa, pieno produktais, riebiu sūriu, grietine, kiaušiniais, sviestu, – gamybai kiaulių taukų reikėtų stengtis nenaudoti daugiau kaip vieno valgomojo šaukšto per dieną“, – tvirtina gydytoja.