Kalbų apie savižudybių prevenciją epocha baigėsi

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, kiti ministerijos pareigūnai pasitarime, skirtame savižudybių strategijos įgyvendinimui, pristatė tolesnės veiklos perspektyvas ir bendradarbiavimo gaires. Apie tai, kokių konkrečių veiksmų privalome imtis kartu, kad išsaugotume didžiausią žmogaus vertybę – gyvybę, kalbėjo psichologinės pagalbos tarnybų, psichikos sveikatos specialistai, gydytojai, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės nariai, visuomenės atstovai.

„Bendrų kalbų epocha baigėsi, laikas imtis realių veiksmų, – ragindamas pasitarimo dalyvius teikti konkrečius siūlymus, kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Savižudybė – viena opiausių mūsų visuomenės sveikatos problemų, keliančių ypatingą susirūpinimą. Visa valstybė turi įsijungti į bendrą veiklą. Apie tai kalbėsime ir Vyriausybinėje sveikatos reikalų komisijoje, ir Nacionalinėje sveikatos taryboje“. Siūloma sukurti mobilią darbo grupę, kuri ne tik išanalizuos situaciją šalyje, bet ir susipažins su problemomis vietose, apibendrins siūlymus, patikslins veiklos prioritetus. Pritarta vyriausiojo psichologo, kaip veiksmų koordinatoriaus, ir psichologų vaidmens stiprinimui gydymo, ugdymo įstaigose būtinybei.

Pasitarimo dalyviai pristatė 2007 m. sukurtos Psichikos sveikatos strategijos sėkmingam įgyvendinimui trukdančias problemas, iššūkius, su kuriais susiduria savižudybių prevencijos srityje dirbantys specialistai, mokslinių tyrimų rezultatus. Iškeltos nepakankamo vykdytų savižudybių prevencijos programų finansavimo, jų fragmentiškumo, koordinavimo problemos. „Tikiuosi įvyks istorinis lūžis ir politine valia bus mobilizuotos visos šioje srityje dirbančios įstaigos ir organizacijos, užtikrintas įgyvendinamų priemonių tęstinumas, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė doc. Sigita Lesinskienė. – Sprendžiant savižudybių problemas, didžiausią dėmesį reikia skirti vaikams. Pagrindinė rizikos grupė: 13–15 metų berniukai. Atliktas tyrimas rodo, kad 5,2 proc. 7–10 klasės vaikų mėgino nusižudyti, 25 proc. – bent kartą apie tai galvojo, 13 proc. – bandė save žaloti“. Vaikų psichikos sveikatos stiprinimo srityje tęsiami ir sveikatos apsaugos viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės pradėti darbai.

Aptartos už ES paramos lėšas Lietuvoje plėtojamos kompleksinės vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros perspektyvos: 5 regioninių diferencijuotų kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrų (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje) plėtra. Pasiūlytos psichologinės priemonės nacionaliniam savižudybių prevencijos planui: savižudybių rizikos įvertinimo ir pirmosios psichologinės pagalbos mokymai, trumpalaikių moksliniais tyrimais pagrįstų psichologinių intervencijų taikymas į savižudybę linkusiems asmenims, pirminės emocinės paramos telefonu prieinamumas ir kt.

Pasitarimo dalyvių nuomone, savižudybių prevencija yra kompleksinė ir tarpinstituciškai integrali sritis, apimanti ne tik sveikatos, bet ir socialinius, kultūrinius ir edukacinius klausimus. Svarbų vaidmenį čia vaidina šeima, bendruomenė, žiniasklaida. Psichologinė pagalba turėtų būti prieinama visiems, teikiama arti žmogaus, bet kuriame atokiame Lietuvos taške. Prevencinį darbą reikėtų pradėti nuo darželio, tęsti jį mokykloje, sukurti 24 val. per parą pagalbą teikiančią struktūrą. Bendrosios pagalbos telefonu 112 skambinantis, sunkių minčių turintys žmogus turi būti perjungiamas į psichologinės pagalbos liniją. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai – puikūs pagalbininkai ugdant sveiką visuomenę.

Sveikatos apsaugos ministerija