Kam naudinga reorganizuoti Šilutės gydymo įstaigas? (1)

Šilutėje jau kuris laikas netyla aistros dėl kalbų į vieną įstaigą sujungti viešąsias įstaigas Šilutės ligoninę ir Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC). Rašomi skundai rajono Tarybai, o šios raštai pasiekia patį sveikatos apsaugos ministrą. Yra manančių, kad taip bandoma atsikratyti dabartiniu PSPC vadovu, antri teigia, jog tai – ligoninės skolų dangstymas. Tačiau šioje istorijoje kai kurie įžvelgia politinį susidorojimą ar net lobistų siekį privatizuoti PSPC Greitosios medicinos pagalbos (GMP) centrą.

Reklama

Istorijos pradžia

Šilutės PSPC veikla Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai pradėjo aktyviai domėtis 2013 m. vasario mėnesį, kai bankrutavo Ūkio bankas, „nusinešęs“ apie 2 mln. įstaigos lėšų. Netrukus Taryba atleido PSPC vadovę Jadvygą Ažukaitienę, o laikinai eiti vyriausiojo gydytojo pareigas paskyrė Liutaurą Indriušką, tuo metu dirbusį šioje įstaigoje viešųjų pirkimų organizatoriumi.

„Po Ūkio banko griūties J. Ažukaitienė sirgo, todėl ją pavaduoti pavesta man. Beje, tai buvo pirmas kartas, kai buvau paskirtas pavaduojančiu asmeniu, - portalui pasakojo L. Indriuška. – Greičiausiai būtent dėl šios priežasties atleidus vadovę mane laikinai paskyrė į jos vietą. Tiesa, tai su manimi nebuvo derinta, o tą savaitę, kai vyko Tarybos posėdis, kuriame vadovė buvo atleista, aš pats sirgau ir turėjau biuletenį“.

L. Indriuška įstaigos vadovę pavadavo daugiau nei pusmetį. Konkursas Šilutės PSPC vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti vyko spalio 14 dieną. Be L. Indriuškos, jame dalyvavo dar dvi pretendentės. Konkurso rezultatų niekas neapskundė, tad jis oficialiai pareigas eiti pradėjo nuo 2013 gruodžio 9 dienos.

Nepasitenkinimas išsilavinimu

L. Indriuška pasakojo, kad vos tik oficialiai tapo Šilutės PSPC vyriausiuoju gydytoju, pasikeitė Šilutės r. tarybos valdančioji dauguma.

„Tada ir prasidėjo, drįsčiau įvardinti, „mano persekiojimas“, - prisiminė L.Indriuška. – Kartu kilo nepasitenkinimas, ypač senųjų Šilutės PSPC darbuotojų, jog įstaigai vadovaus medicininio išsilavinimo neturintis asmuo, nors jo pareigos įvardintos „vyriausiasis gydytojas“.

Jo nuomone, pareigų pavadinimas galėjęs būti ir kitas, pvz., „įstaigos vadovas“ ar pan. Tačiau dar pagal 2011 metų sveikatos apsaugo ministro įsakymą sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nebūtina turėti medicininį išsilavinimą.

„Todėl tvirtai tikiu, kad kaltinimai nekompetencija ir medicinos įstaigos reikalų neišmanymu yra laužti iš piršto. Kauno technologijos universitete įgijau verslo vadybos ir administravimo bakalauro bei magistro laipsnius, turiu ilgametės patirties dirbant su ES projektais, viešaisiais pirkimais ir pan. Esu tikras, kad Šilutės PSPC seniai reikėjo profesionalaus vadybininko, kuris kritiškai gebės įvertinti įstaigos situaciją ir efektyvinti jos veiklą“, - įsitikinęs L. Indriuška.

Nepatvirtinta veiklos ataskaita

Vertindama 2013 metų Šilutės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbą, rajono Taryba nepatvirtino L. Indriuškos veiklos ataskaitos.

Portalui VLMEDICINA.LT Tarybos narys Edvardas Vitkauskas sakė, jog nesuprantama, kad ji nepatvirtinta.

„Juk ir įstaiga pelningai dirbo, ir prie PSPC prisirašė daug naujų pacientų, ir įdarbinti nauji gydytojai, ir nuolat modernizuojama, ir teikiamos naujos paslaugos“, – stebėjosi E. Vitkauskas. 

Jo teigimu, penkių garbingo amžiaus Šilutės PSPC medikių skundas tikrai neturėjo nulemti to (skunde buvo rašoma, jog darbuotojai nemato galimybių „produktyviai dirbti su tokiu įstaigos vadovu“). Juolab rajono savivaldybė gavo ir kitą raštą, pasirašytą trisdešimties PSPC medikų ir paneigiantį visus kaltinimus vadovui.

Pats Šilutės PSPC vadovas taip pat mano, kad per pusmetį nemažai nuveikė.

„Pirmiausia ėmiausi spręsti kelerius metus iš eilės mažėjančio prie įstaigos prisirašiusių gyventojų skaičiaus problemas. 2013 m., pirmą kartą po daugelio metų, fiksuotas šio skaičiaus augimas – 47 nauji pacientai. O jau per 2014 m. I ketvirtį prie įstaigos prisirašė 120 gyventojų“, - sakė L. Indriuška.

Nepasitenkinimo priežastys

Kaip teigia pats L. Indriuška, oficialiai jis nesulaukė nei rajono Tarybos narių, nei komitetų ar įstaigos Stebėtojų tarybos priekaištų.

Anot Šilutės PSPC vadovo, dažnai viešai kalbama apie „prastą mikroklimatą“ jo vadovaujamoje įstaigoje. Tačiau dar prieš jam ateinant į postą buvo nepasitenkinimų buvusia vadove.

„Natūralu, kad pradėjau domėtis šio nepasitenkinimo priežastimis, peržiūrėjau darbuotojų darbo krūvius, laiką, siekiau optimizuoti darbus bei efektyviai skirstyti lėšas. Nenuostabu, kai pradedi judinti seniai dirbančių darbuotojų, įpratusių prie vienokios darbo tvarkos, kėdes arba diegti naujoves ir tikėtis, kad šie su jomis susitaikys, susilauki didelio nepasitenkinimo. Dar 2013 m. pabaigoje pradėtos kompiuterizuoti gydytojų ir slaugytojų darbo vietos“, - sakė L. Indriuška ir pridūrė, kad nepatenkintieji suaktyvėjo, vos tik pradėta optimizuoti įstaigos veikla, kompiuterizuotos darbo vietos ar efektyviau skirstomi darbo krūviai.

Kita vertus, labai įdomus tas faktas, pasak L. Indriuškos, kad niekas į jį tiesiogiai nesikreipė ir nebandė spręsti problemas, jei tokių buvo. Tiesiog skundai keliaudavo iškart į rajono Stebėtojų tarybą, Šilutės r. administraciją ar politikams.

Ligoninės gelbėjimas?

L. Indriuška pasakojo, kad apie Šilutės ligoninės ir PSPC sujungimą jis nebuvo informuotas. Be to, sveikatos priežiūros įstaigų jungimas  nebuvo aptartas Tarybos komitetuose ir neatspindi visų Šilutės rajono tarybos narių nuomonės.

Toks žingsnis, pasak L. Indriuškos, turi politinio atspalvio ar net bandoma išgelbėti nuostolingai veikiančią ligoninę: „Šilutės ligoninė dvejus metus iš eilės dirba nuostolingai. 2013 m. veiklos rezultatų ataskaitoje fiksuojamas daugiau kaip 1,5 mln. litų, o 2012 m. – per 1,3 mln. litų deficitas. O Šilutės PSPC veikla yra teigiama. Taigi sujungus įstaigas, ligoninės skolos būtų dengiamos iš PSPC pelno. Tokiu atveju darau prielaidą, kad sujungimas yra ligoninės gelbėjimas. Tačiau, manau, kad tokia reorganizacija iš nuostolingos veiklos jos neišves“.

Lobistai siekia privatizuoti GMP

L. Indriuška neatmeta, kad Šilutės PSPC reorganizacija siekiama ne prijungti ją prie ligoninės, o privatizuoti. „Beje, pas mus veikia ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) centras, kurį privatizuoti jau buvo bandoma kelis kartus“.

Portalo kalbintas E. Vitkauskas taip pat manantis, kad vienas iš motyvų, kuris yra „akivaizdžiai užslėptas, – privatizuoti Greitosios medicinos pagalbos padalinį“.

„Tai net nepavadinčiau privatizavimu. Tai – paprasčiausias būdas perimti į privačias rankas pelningai veikiantį padalinį“, - teigė E. Vitkauskas.

Politikas pasakojo, kad šalyje ir medicinos pasaulyje gerai žinomas žmogus, kurio tapatybės nenorėjo atskleisti, kreipėsi ir į jį, ieškodamas kelių, kaip privatizuoti GMP. Jo teigimu, buvo žarstomasi gražiais pažadais apie tai, kad bus atnaujinta technika ir įranga, kokios naudos turės visuomenė ir pan., nors tai – tik pigus būdas pasipelnyti.

„Lobistai Respublikos mastu ieško kelių, kaip paveikti vietos politikus. Keistai atrodo tokie teiginiai: „Jei reikės, ir A. Zuoką paspausiu“ ir pan.“, - teigė Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys.

„Ne ta partija“

Kitas Šilutės rajono tarybos narys Jonas Purlys mano, kad ši istorija tėra politinis dalykas.

„Atėjęs jaunas žmogus netinka dabartinei miesto valdžiai. Sakykim, ne ta partija. Todėl bandoma įvairiais būdais jį atleisti. Pvz., neva neteisėtai atėjo. Tačiau konkursas įvyko teisėtai, yra visi dokumentai. Arba, tarkim, bandoma prikišti, jog vadovas neturi medicininio išsilavinimo. Tačiau sveikatos priežiūros įstaigai nebūtinai turi vadovauti gydytojas. Ir nebūtinai gydytojas bus geras vadovas“, - įsitikinęs J. Purlys.

Politiko nuomone, Lietuvoje gajus provincinis mąstymas: kas nesėdi prie mano dėžės, tas ir neteisus. Tačiau, pasak J. Purlio, reikia tam padaryti galą: „Vieną kartą politikai turės išsigryninti iki nominalaus padorumo“.

O šioje istorijoje, Tarybos nario teigimu, daug susipynusių dalykų, o ypač politinių.

Palankus metas reorganizuoti

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus šioje istorijoje teigia neįžvelgiąs jokios politikos.

„Jokiu būdu nemanau, kad čia politiniai dalykai. Aš, kaip gydytojas, atsiriboju nuo politinės veiklos. Beje, seniai tokia mintis sujungti abi įstaigas nuskambėjo iš opozicijos. Tarybos nariams pabodo ginčai, tad patys ir pasiūlė reorganizuoti. Taigi anksčiau ar vėliau mintys įgyja materialinį pagrindą“, - teigė Šilutės ligoninės vadovas.

Jo nuomone, tam dabar - palankus momentas. Juolab ir Sveikatos apsaugos ministerija palaiko tokią idėją. Kita vertus, abi įstaigos įsikūrusios po vienu stogu. Be to, daugelis funkcijų dubliuojasi, tad susijungus į vieną darinį, pacientams paslaugos tik pagerėtų, būtų sutaupyta lėšų ir pan.

„Gelbėjamas griūvantis PSPC“

Pasak D. Steponkaus, „kalbos apie nuostolingą ligoninės veiklą neturi nė dalelės tiesos. Pasakyčiau kitaip – taip būtų gelbėjamas griūvantis PSPC. Apskritai sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų negalima vertinti pagal nuostolingą ar pelningą matą, jos paprasčiausiai turi būti teikiamos. O iš sujungimo būtų galima sutaupyti, panaikinus besidubliuojančias paslaugas, pvz., laboratorijas, buhalterijas, registratūras ir pan. Taigi jokių mistinių skolų nėra“.

Šilutės ligoninės vadovas, paklaustas, ar sujungus abi įstaigas, nekiltų grėsmės darbuotojams likti bedarbiais, sakė: „Atsakingai pareiškiu, kad medicinos personalui tikrai nėra ko nerimauti. Specialistų poreikis nesumažėtų. Žinoma, dabar negaliu nieko pasakyti dėl pagalbinio, ne medicinos paslaugas teikiančio, personalo. Galbūt jų tiek nereikėtų. Ir nebūtinai sakau, kad liktų ligoninės personalas. Žinoma, reikėtų spręsti besidubliuojančių paslaugų teikėjų klausimą“.

Nėra teisinio pagrindo

Sveikatos apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrius informavo, kad šiuo klausimu nepriimtas joks sprendimas. Todėl netikslinga ką daugiau komentuoti. Juolab tam nėra teisinio pagrindo ir atsiranda „kitokių niuansų“.