Lietuvos gydytojų sąjunga ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas nusprendė, kad draudimo įmonės jau pakankamai užsidirbo iš sveikatos priežiūros įstaigų, todėl iki šiol ligoninių privatiems draudikams mokėtos lėšos turėtų keliauti į valstybinio fondo sąskaitą. Tačiau draudikai kalba, kad planuojama naujovė valstybei atsieitų labai brangiai. Pigiau būtų priversti efektyviau dirbti Pacientų žalos atlyginimo komisiją.
Tik draudikų pelnas?
Portalo VLMEDICINA.LT kalbinta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė aiškina tokių planų priežastis: „Dar 2009 m. Seimas nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai parengti žalos be kaltės atlyginimo koncepciją, bet iki šiol tai nepadaryta. Vis daugėja pacientų skundų, bet jie būna priversti patys samdytis advokatus. Mūsų nuomone, patyrusiam žalą pacientui turėtų būti suteikta galimybė iš karto atlyginti, jam kreipusis į specialią komisiją, o lėšos sumokamos iš specialiojo fondo. Išmokų dydžiai turėtų būti iš anksto nustatyti, kad pacientas net internetu galėtų juos pasižiūrėti. Ir, jeigu ši suma jo netenkina, palikti galimybę kreiptis ir į teismą, jeigu tik dar nepasiėmė išmokos“.
Esant dabartinei tvarkai, pažymėjo politikė, didžioji dalis ligoninių pinigų lieka kaip draudimo kompanijų pelnas.
„O įkūrus valstybinį fondą, jie liktų sveikatos sistemoje“, - pabrėžė portalo pašnekovė.
Ar nemokės dvigubai?
Tačiau Gydytojų vadovų sąjungos pirmininkas Stasys Gendvilis taip entuziastingai nepriima minimo įstatymo projekto: „Sunku pasakyti, kas bus geriau. Neaišku, kiek reikės lėšų, ar ligoninėms neteks mokėti dvigubai - ir fondui, ir draudimo įmonėms. Nes draustis vistiek reiktų tam atvejui, jei pacientas kreiptųsi į teismą“.
Šiuo metu, kaip paaiškino S. Gendvilis, įmokų dydis draudimo bendrovėms priklauso nuo jų sutarčių su sveikatos priežiūros įstaigomis. Didesnes įmokas moka įstaigos, suteikiančios rizikingesnes paslaugas.
„Tegu pasiskaito projektą“
Į tokias abejones Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas atsako, jog tokias kalbas sukeliąs nežinojimas, tai yra įstatymo projekto neskaitymas: „Tegu Gendvilis pasiskaito projektą. Tada ir bus aišku, kad su į teismą besikreipusiu pacientu aiškinsis fondas, o ne ligoninė, kaip yra dabar“.
L. Labanauskas pabrėžė, kad per pastaruosius 10 metų sveikatos priežiūros įstaigos draudimo bendrovėms sumokėjo 100 mln. litų, o žalą patyrusiems pacientams iš šios sumos atiteko tik 2 mln. litų.
Gali tik turtinga valstybė
Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis portalui sakė, kad valstybė, be abejo, galinti priimti kokį tik nori sprendimą.
„Jeigu yra tokia turtinga. Nes, mano žiniomis, tokį valstybinį fondą pasaulyje, ko gero, turi tik Skandinavijos šalys, - kalba A. Romanovskis. - Nes tokia sistema yra labai brangi ir sistemiškai brangstanti. Juk tektų išlaikyti ir daugybę darbuotojų. Specialistų paskaičiavimais, tokio fondo startui reikia apie 20 mln. litų“.
Asociacijos vadovas paaiškina ir tai, kodėl gi per dešimtmetį nukentėjusiems pacientams išmokėta vos pora milijonų litų: „Nes Žalos atlyginimo komisija atmeta apie 80 proc. skundų. O jei komisija nustato, kad žalos nepadaryta, draudikai neturi pagrindo išmokėti kompensaciją. Žymiai pigiau ir efektyviau yra imtis priemonių, kad komisija dirbtų efektyviau“.