Kardiologė perspėja: vasarą paūmėja širdies ligos

Karšti, vasariški orai džiugina ir didelius, ir mažus pramogomis gamtoje ar prie vandens telkinių. Tačiau jei žmonės nėra fiziškai aktyvūs ištisus metus, kūnas nepratęs prie didesnių temperatūros pokyčių, vasaros karščiai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

Medicinos centro „Northway“ gydytoja kardiologė Sigita Bagdonaitė-Siriukaitienė pranešime žiniasklaidai pažymi,  kad vasarą kiek pasikeičia pacientų nusiskundimų pobūdis.

„Pajutus neįprastą, nerimą keliantį simptomą, svarbu nedelsti ir išsitirti širdies sveikatą. Geriau pasitikrinti ir sužinoti, ką ir kaip daryti.“ – teigia gydytoja.

Gydytoja, kuo dažniau skundžiamasi vasarą?

Labai dažnai žmonės jaučia padažnėjusį pulsą, atsiradusius širdies permušimus. Kartais kinta kraujo spaudimas, dažniau jaučiamas bendras silpnumas. Taip pat dažniau stebiu tokias rimtas komplikacijas kaip širdies ritmo sutrikimai, tromboembolijos ir paūmėjęs širdies nepakankamumas.

Ką būtina žinoti ir daryti, kad karštuoju metų sezonu nenualintume savo organizmo?

Kiekvienam žmogui svarbu įvertinti savo įprastą fizinio krūvio toleravimą. Žmogus, kuris ištisus metus yra fiziškai aktyvus, prie temperatūros pokyčių prisitaiko žymiai greičiau. Jeigu kasdieniame gyvenime aktyvumo stinga, derėtų adekvačiai įvertinti savo jėgas ir sveikatą.

Sportuojantieji vasarą uždarose patalpose turi žinoti, kad jos turi būti gerai vėdinamos. Jei treniruotės vyksta lauke – pasirinkite ankstyvą rytą arba vėlesnį vakarą. Nepamirškite galvos apdangalo, apsaugančio nuo saulės spindulių.

Taip pat svarbu gerti vandenį: bazinis kiekis – 30 ml/kg kūno svorio vandens per dieną. Jei gausiau prakaituojama ir dažniau kvėpuojama, vandens organizmui reikia dar daugiau.

Iki treniruotės likus 60–90 minučių, reikėtų išgerti 500 ml vandens, likus 20 minučių – dar apie 150 ml vandens. Pačios treniruotės metu rekomenduotina gurkšnoti nedaug, iki 300 ml per kelis kartus. Po treniruotės vandens kiekis neturėtų būti ribojamas.

Labai svarbu nekeisti vandens kitais skysčiais: kava, arbata, vaisvandeniais, juolab – alkoholiniais gėrimais.

Kas atsitinka su žmogaus organizmu, kai netenkame skysčių ir nepapildome jų tinkamai?

Kai netenkame skysčių prakaituojant, dažniau kvėpuojant, paprastai sumažėja elektrolitų – kalio, magnio, natrio kiekis organizme. Jų poreikis kiekvienam žmogui yra skirtingas. Valgydami suvartojame nevienodą mikroelementų kiekį, skirtingu tempu jie ir pašalinami, be to, tai priklauso ir nuo inkstų funkcijos. Todėl paprasčiausias būdas įvertinti, ar jūsų organizme yra reikiamas elektrolitų kiekis – kraujo tyrimas.

Kokie simptomai signalizuoja apie kylančias širdies problemas?

Diferencijuoti simptomų priežastį galime tik atlikę tyrimus. Daug informacijos suteikia kraujo (bendrasis kraujo tyrimas, feritino, glikemijos, lipidogramos, inkstų, kepenų, skydliaukės funkcijos, uždegiminiai rodikliai, elektrolitų (kalio, magnio, natrio), vitaminų B, D ir pagal nusiskundimų pobūdį kitų rodiklių) tyrimai.

Širdies ir kraujagyslių sveikatos būklę įvertinti taip pat padeda instrumentiniai tyrimai: elektrokardiograma (EKG), širdies echoskopija, krūvio toleravimo tyrimas.

Dėl kokių priežasčių širdies ligos jaunėja?

Širdies ligų išsivystymą vis jaunesniame amžiuje galima paaiškinti keliais veiksniais. Vienas svarbiausių – sumažėjęs fizinis aktyvumas, nes daugumos žmonių darbas yra sėdimas, o po darbo ne visada skiriama laiko pajudėti.

Kitas – pasikeitę mitybos įpročiai, kai pasirenkamas greitas, užkandinėje ar tiesiog pakeliui degalinėje pirktas bevertis maistas. Tai tiesiog „tuščių“ kalorijų sankaupa, kurią organizmas paverčia į riebalus ir toksinus.

Ypač svarbu paminėti, kad rūkymas taip pat yra šių laikų rykštė. Kai atsirado įvairaus pobūdžio, kvapo ir skonio elektroninės cigaretės, jos tapo labai populiarios tarp jaunų žmonių. Jaunimas klysta tikėdamas, kad tai kenkia mažiau nei įprastos cigaretės.

Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis ligų atsiradimą vis jaunesniame amžiuje – lėtinis stresas. Gyvename tokiais laikais, kai kuriamos nuolatinės įtemptos situacijos ne tik pasaulyje, bet ir artimoje aplinkoje, kartais namuose, darbe. Tuomet kai kuriems žmonėms atsiranda problemų: vis sunkiau atsipalaiduoti, pailsėti, gerai išsimiegoti, išsaugoti vidinę ramybę ir palaikyti gerą imunitetą.

Popandeminiu laikotarpiu padaugėjo atvejų, kai žmonės patiria panikos atakas. Įprastai tokiais atvejais taip pat ima trūkti oro, pasikeičia širdies veiklos ritmas, atsiranda sunkumas krūtinėje. Kaip atskirti psichosomatinius požymius nuo kardiologinių susirgimų?

Įprastai panikos atakas patiria jaunesnio amžiaus žmonės, o širdies ligos yra dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau mes niekada negalime to patvirtinti ar atmesti, neatlikę kardiologinių tyrimų.

Nepaisant to, jaunimas sunkumą širdies srityje vasarą gali patirti dėl nepakankamo vandens vartojimo ir elektrolitų trūkumo.

Kokią pirmąją pagalbą galima sau suteikti namų sąlygomis?

Jei tokie simptomai kaip dusulys, skausmas krūtinėje, plintantis į nugarą, kairę ranką, nepraeina per 20 minučių – nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Būtina laiku įvertinti sveikatos būklę, kad būtų išvengta rimtos ligos ar net išsaugota gyvybė.

Jei simptomai praeina greitai, išgėrus vandens ar tiesiog pakeitus kūno padėtį, ateityje vertėtų atvykti pas kardiologą profilaktiniam patikrinimui.

Lietuvoje veikia profilaktinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Kas gali pasinaudoti šia paslauga?

Nemokamai gali pretenduoti visi 40–60 metų amžiaus vyrai ir moterys imtinai. Norint patekti pas specialistą pagal šią programą, pacientai visų pirma kreipiasi į savo šeimos gydytoją.

Pagal esamus kriterijus sprendžiama, ar galima siųsti kardiologo konsultacijai būtent pagal šią programą, ar profilaktinį patikrinimą atlikti savarankiškai.

Profilaktiškai pasitikrinus, kai dar jokių ligos simptomų nėra, lengviau koreguoti sveikatos rodiklius, parinkus adekvatų fizinį krūvį, režimą, mitybą. Esant poreikiui – minimalią medikamentų dozę. Kiekvienam žmogui, net ir nejaučiančiam simptomų, savo širdimi bei kraujotakos sistema svarbu pradėti rūpintis nuo 35 metų amžiaus.

Atsiradus nerimą keliantiems simptomams bet kurio amžiaus žmonėms, svarbu išsiaiškinti, ar tai susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, o gal reikia nukreipti pacientą kitų specialistų konsultacijai. Kartais skausmą krūtinėje gali sukelti su širdies veikla nesusijusios priežastys. Pavyzdžiui, stuburo, nervų šaknelių pažaida, virškinimo sistemos sutrikimas. Dusulio priežastimi gali būti ir kvėpavimo sistemos sutrikimas, alerginės reakcijos ar psichologinis nerimas.