Karščiai dažną atveda ir į ligoninę

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai neabejoja, jog ilgasis ir sinoptikų prognozuojamas karštasis savaitgalis padidins dėl karščio, alkoholio ir išsiblaškymo patyrusiųjų sveikatos sutrikimų srautą į ligoninę. Spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams medikai teigė, jog per kiekvienus karščius neapsieinama be sunkesnių ar lengvesnių sveikatos sutrikimų.

Reklama

Ligoninėje – pagalba karščių aukoms

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę karštyje sveikatos sutrikimų ištikti žmonės atvyksta Greitosios medicinos pagalbos automobiliu arba individuliai. Pasak ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, kiekvienas žmogus sulaukia pagalbos pagal sveikatos sutrikimo pobūdį. Ligoninėje karščių aukoms teikiama ir terapijos, ir chirurgijos pagalba, gali būti taikomas ir ambulatorinis, ir stacionarinis gydymas.

Karščių aukoms kartais pakanka specialisto konsultacijos, o kartais reikia ir reanimatologų paslaugų. Ligoninės vadovas pastebi, jog poilsį ir pramogas pasirinkę žmonės nukentėtų mažiau, jei ilsėtųsi be alkoholio, atsakingai rūpintųsi savo sveikata.

„Prasidėjus karščiams nereikia jokių ypatingų šalmų ar šarvų. Reikia tik žinoti savo organizmo savybes: amžių, odos tipą, kraujospūdį ir tausoti save“, - teigia gydymo įstaigos vadovas ir ragina keisti poilsiavimo kultūrą, ilsintis gamtoje atsisakyti alkoholio, narkotinių medžiagų, saugoti savo vaikus, kurių sveikatai karščių poveikis dar pavojingesnis, nei suaugusiems.

Karštis įveikia silpnesnius

Kas metai žmonių srautas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių auga. Skyriaus vedėja Daiva Jautakienė pastebi, jog ir per karščius pacientų daugėja, tad savaitgalyje tikimasi dėl karščių nukentėjusiųjų srauto.

Medikai pastebi, jog dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės. Juos vargina įvairios lėtinės ligos: širdies, kraujotakos sutrikimai, dėl ko blogai toleruoja didesnį oro temperatūros poveikį ir karštį.

Sutrikus sveikatai tenka atvykti ir į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, nes trinka kraujospūdis, atsiranda galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymių, alpstama. Anot D. Jautakinės, atvežami žmonės iš gatvės. Ypač pavojinga, kai žmogus išeina išgėręs vaistų, reguliuojančių kraujospūdį, nes karštyje organizmo reakcija gali būti nepageidaujama.

Pasitaiko, kad besikaitinantys paplūdimyje nudega odą, diagnozuojamas ne tik sunkus nudegimas, bet ir inkstų funkcijos nepakankamumas.

Nualpusiems pacientams, varginamiems aukšto kraujospūdžio, skiriami intraveniniai skysčiai, ir, sulašėjus lašinėms, žmogus gali būti išleidžiamas namo. Tačiau karščių aukoms prireikia ir stacionaro, ir reanimatologų pagalbos. Skyriaus vedėja D. Jautakienė neabejoja, kad ilgojo ir karštojo savaitgalio metu pacientų skaičius tikrai padidės. Medikai tam pasirengę – per išeigines dirbs ne po vieną gydytoją, apsirūpinta vaistų atsargomis.

Sveikatos sutrikimų galima išvengti

Apie žalingą karščio poveikį turėtų žinoti vyresnio amžiaus žmonės. Ypač sergantieji lėtinėmis ligomis. Sergantiems hipertonija gydytoja D. Jautakinė pataria mažinti kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Mat karštyje vaistai gali suveikti per stipriai ir prireikia ligoninės medikų pagalbos.

Einant ne tik į paplūdimį, bet ir į gatvę, reikia ir kepurę užsidėti, ir vandens su savimi turėti. Veiklai lauke patariama rinktis rytinį ar vakarinį laiką, kai karštis mažesnis. Namuose patariama orą vėdinti ventiliatoriais.

Neretai iškylaujantys gamtoje patenka ir į ligoninės infektologų rankas. Taip nutinka, kai valgomas sugedęs maistas. Ypač, kai iškylauti pasirengiama trims dienoms ir ilgiau. „Einant į žygį ar poilsį karštą vasaros dieną patariama neštis saugų, greitai negendantį maistą“, - pataria D. Jautakienė ir pastebi, jog viduriuojančių žmonių karščių metu visada daugėja, nes žmonės apsinuodija greitai gendančiu maistu: pyragėliais su kremo įdarais, dešrelėmis, varškės gaminiais.

Medicinos direktoriaus pavaduotojas chirurgijai, laikinai einantis medicinos direktoriaus pareigas Antanas Pauliukas pataria per karščius elgtis taip, kaip žmonės elgiasi šiltuose kraštuose, kur per pačią kaitrą niekas nevaikštinėja gatvėse, net ir nedirba, nes ilsisi. Dirba anksti rytą ir vėlų vakarą, kai ne taip karšta.

Ypač patariama nuo karščio poveikio saugoti vaikus. Tėveliai turi žinoti, kad vaikas negali ilgai būti saulėje, turi būti naudojami apsauginiai kremai. Reikia dėvėti kepurytę, nuolat palaikyti pavėsyje, duoti gerti skysčių. Vaikų traumatologai pastebi, jog šiltomis dienomis daugėja vaikų traumų, nes vaikai daugiau bėgioja, važinėja dviračiais, riedlentėmis ir per mažai saugosi.

Vengti tiesioginių saulės spindulių reiktų ir dėl padidėjusio radioaktyvumo. Juolab, kad buvimas saulėje – vienas iš faktorių susirgti odos vėžiu. Medikai rekomenduoja saulėje būti ne ilgiau pusvalandžio.

Žmonės turi būti budrūs

Karštą vasaros dieną dažniau renkamasi poilsį paplūdimyje, tad daugėja ir traumas patyrusiųjų vandens telkiniuose. „Dažnai šokdami į nežinomus vandens telkinius susilaužo ne tik kaklo slankstelius, bet ir stuburą, lieka įkalinti invalido vežimėlyje“, - pastebi chirurgas A. Pauliukas ir neriantiems į vandenį pataria žinoti, kokiame gylyje yra dugnas.

Dažna trauma net neįvyktų, jei žmonių poilsio palydovas nebūtų alkoholis. Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Rasa Bracaitė sako, jog ypač skaudžios traumos, kurių pasekmės lieka ilgam. Dažniausiai nukenčia ne tik nardytojai, bet ir motociklininkai, skęstama vandenyse.

Reanimuoti tenka ir ištiktus saulės smūgio. Pasak reanimatologės R. Bracaitės, taip nutinka, kai žmonės poilsiaudami nepagalvoja, kad reikia vartoti skysčių, kad reikia galvos apdangalo, reikia rengtis šviesiai, būti pavėsyje, kondicionuojamose patalpose. Karštyje pasitaiko ir nudegimų, kai žmogus užmiega saulėje, ir atvežamas pūslėta nugara, diagnozuojamas antrojo laipsnio nudegimas, pritemusi sąmonė. Dėl odos nudegimo netenkama daug baltymų, odos nudegimai žmogų labai dehidratuoja.