Karštis ir širdies ligos: kardiologė paaiškino, ką reikia žinoti

Vasara kai kuriems žmonėms – tai ne itin geras laikas, susijęs su sveikatos pablogėjimu. Karščio bangos – viena pagrindinių priežasčių, darančių neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų sveikatai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė pasakoja, ką daryti, kad vasarą sveikatos būklė išliktų stabili, ir koks pacientų elgesys gali uždegti raudoną šviesoforo signalą.

Reklama

Karščio bangų grėsmės

„Karšti orai daro įtaką visiems, net ir sveikiems žmonėms – pablogėja miego kokybė, atsiranda nuotaikų kaita. Tačiau jautriausiai į tokius orų pokyčius reaguoja ŠKL sergantys pacientai. Slėgio kaitą sunkiau ištveria jautresnės moterys, rūkantys žmonės, nes jų kraujagyslės yra linkusios susiaurėti, ir dėl to organizmas gauna mažiau deguonies. Dėl to žmogus gali jausti dusulį, krūtinės ar vidaus organų skausmus, bendrą silpnumą, galvos svaigimą ar netgi pykinimą“, – pasakoja J. Jurgaitytė.

Esant tokiems simptomams, pasak medikės, reiktų nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą ar šeimos gydytoją, kuris patars, kaip vartoti vaistus, arba skirs detalesnius tyrimus, kurie parodys realią žmogaus būklę.

„Kiekvieno paciento atvejis yra labai individualus. Atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus asmeninę būklę, svarbu pateikti ir atitinkamas rekomendacijas. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumu sergantiems pacientams verta iš anksto patarti, kaip vartoti vaistus karštomis vasaros dienomis, nelaukiant, kol suprastės savijauta. Taigi šiuo atveju labai svarbų vaidmenį atlieka prevencija – išankstinės rekomendacijos“, – teigia medikė.

Būtina laikytis gydymo plano

Toliau gydytoja pasakoja apie kasdienį režimą: „Karščio bangos veikia visus žmones – net ir sveikus. Tad tokiomis dienomis labai rekomenduoju laikytis dienos režimo – tai aktualu ir sveikam, ir sergančiam širdies nepakankamumu, hipertenzija ar bet kuria kita ŠKL“, – sako J. Jurgaitytė.

Anot jos, taip pat svarbu realiai įvertinti savo galimybes dirbti, reikia stengtis nepervargti. Jeigu tenka atlikti fizinį darbą, tai reiktų daryti rytais ar vakarais, kai oras vėsesnis. Na, ir galiausiai patariama vengti ilgų, varginančių kelionių. „Nors smagu ir įdomu vykti į naujas vietas, iš tiesų tai – išėjimas iš komforto zonos ir reikšmingas kasdienio režimo pokytis. Tad, jeigu tik turite galimybę, nukelkite keliones į vėlesnį laiką ir saugokite savo sveikatą“, – rekomenduoja kardiologė.

Medikė atkreipia dėmesį ir į dažnai pasitaikančią problemą – gydymo režimo nesilaikymą. Pacientai dažnai pamiršta arba tiesiog vengia vartoti paskirtus medikamentus, tačiau praleisdami tam tikrų vaistų vartojimą žmonės didina riziką įžiebti raudoną šviesoforo signalą, t. y. gali stipriai pabloginti savo bendrą sveikatos būklę.

„Labai svarbu laikytis gydymo plano – jeigu turite gerti vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo, būtina juos vartoti taip, kaip yra paskyręs gydytojas. Jeigu turite vartoti statinus, nes jūsų organizme cholesterolio kiekis padidėjęs, būtina tai daryti kasdien. Beje, būtent šios grupės vaistai – statinai – ne tik padeda mažinti cholesterolį, bet ir sumažina riziką patirti insultą ar infarktą, – sako medikė ir toliau pasakoja apie priežastis, kodėl žmonės nesilaiko gydymo režimo. – Labai dažnai pacientai atostogų metu yra linkę vartoti daugiau alkoholio. Būtent tokiu atveju dar kartą šviesoforas užsidega raudonai – karštomis dienomis kai kuriems ŠKL pacientams stipriai padidėja rizika pabloginti savo sveikatą. Tad vienareikšmiškai reiktų teikti pirmenybę vandeniui ir gydymo režimui.“

Nuolat atsigerkite vandens

Viena svarbiausių gydytojos rekomendacijų – karštomis dienomis reguliariai atsigerti vandens. Kaip teigia J. Jurgaitytė, tokie orai gali sukelti dehidrataciją, ypač tada, kai oro drėgmė siekia 70 proc.

„Sergantiems ŠKL karštomis dienomis svarbu vengti itin aktyvios fizinės veiklos, nes tai gali pabloginti širdies būklę. Žinoma, ne kiekvienas gali to išvengti, nes, pavyzdžiui, darbas reikalauja fizinio judėjimo. Tokiu atveju ir tampa ypač svarbu vartoti vandens, nes žmonės daugiau prakaituoja, taigi organizmas netenka skysčių, kartu įvairių druskų ir mineralų. Dėl šių priežasčių gali imti tirštėti kraujas, sumažėti bendras kraujo tūris ir pasunkėti širdies darbas. Tada mažiau kraujo priteka į smegenis ir širdį, tad jos darbas gali sulėtėti arba, kai netenkama daug elektrolitų, pasikartoja įvairūs širdies ritmo sutrikimai, šokinėja kraujospūdis“, – vardija gydytoja.

Asmuo per dieną turėtų suvartoti mažiausiai 2–3 litrus vandens, o karštomis dienomis – ir dar daugiau. Tiesa, kartais verta atsigerti ir mineralinio vandens, kuriame yra magnio, kalcio, jodo ir kt.

„Kaip įvertinti, ar organizmui užtenka skysčių? Galite stebėti šlapimo spalvą: jeigu jis tamsios spalvos, vadinasi, jums trūksta skysčių. Jeigu šlapimas šviesus – skysčių organizme yra pakankamai. Norint išvengti dehidratacijos taip pat verta valgyti mažiau sūraus maisto. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie žino, kad turės didelį fizinį krūvį karštą dieną“, – sako J. Jurgaitytė.

Tad tik išlaikydami organizmo balansą – tiek tinkamai maitindamiesi, tiek vartodami pakankamai skysčių, – kad neperkaistume per karščio bangas, turėsime progą mėgautis ne tik šiltu vasarišku oru, bet ir gera nuotaika.