Karštos naujienos apie tymus: kodėl vakcinos yra tiesiog būtinos

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), tymai – viena pagrindinių mažų vaikų mirties priežasčių, nors efektyvi ir saugi vakcina nuo tymų yra pasiekiama kone kiekvienam (84 proc. pasaulio vaikų populiacijos iki pirmojo gimtadienio gauna vieną vakcinos nuo tymų dozę) vaikui. Nors nuo 2000 iki 2013 metų toji efektyvi vakcina sumažino sergamumą tymais net 75 proc., 2013 metais tymai nusinešė beveik 150 tūkst. gyvybių visame pasaulyje.

Reklama

Šia pavojinga virusine liga galima užsikrėsti labai greitai. Paramyxovirus (lot.) šeimos virusas perduodamas tiesioginio kontakto metu arba per orą. Patekęs į žmogaus organizmą (gyvūnai tymais neserga), virusas pažeidžia gleivinių membranas, prasiskverbia pro jas. Tuomet virusas išplinta po visą kūną.

Po 10-12 dienų nuo užsikrėtimo staigiai pakyla temperatūra. Aukšta temperatūra gali tęstis apie savaitę. Bėga nosis, atsiranda kosulys, parausta akys. Simptomai atrodo panašūs į gripo, tačiau yra viena maža smulkmena – skruostus ir kitas veido dalis išberia balkšvi ar rausvi taškeliai, šių taškelių šuorai plinta, pereina į pėdas ir rankas. Tai gali tęstis taip pat apie savaitę.

Mirtis ištinka tuomet, kai viruso nualintas organizmas ir imuninė sistema nebeatsilaiko prieš kitus patogenus, infekcijas. Švelnesnės komplikacijos (jei taip galime pavadinti) gali būti aklumas, encefalitas, stiprus viduriavimas ir dehidratacija, ausų ir kvėpavimo takų infekcijos, kaip, pavyzdžiui, pneumonija. Pačiu blogiausiu atveju gali ištikti mirtis. Tai ypač būdinga vaikams iki penkerių metų, nes jų imuninė sistema labai silpna.

Jautresni virusui tie vaikai, kurių mityba nevisavertė, kurie stokoja vitamino A ar kurių organizmas yra nusilpnintas kitų imunitetą pažeidžiančių ligų, pavyzdžiui, ŽIV infekcijos, AIDS.

Taip pat didesnė rizika egzistuoja šalyse, kuriose sveikatos apsaugos sistema yra gana sunkiai prieinama ar neišvystyta. Virusas pavojingas ir bet kokio amžiaus žmogui, kurio imuninė sistema silpna. Taip pat ir  nėščiosioms.

Kosint, sloguojant, čiaudint, liečiant infekuotus paviršius plintantis virusas specifiniais vaistais negydomas. Mityba, skysčių vartojimas, dehidratacijos šalinimas elektrolitų tirpalais, antibiotikų paskyrimas, virusinei ligai komplikavusis iki bakterinės ausų ar akių infekcijos, vitaminas A (sumažina mirties nuo šio viruso skaičių net iki 50 proc.) – pagrindinės organizmą ir gyvybę gelbėjančios priemonės.

Bet kuris sveikatos apsaugos specialistas, sveikatinimo institucija ir organizacija pasakys, kad pagrindinė prevencija nuo tymų – vakcinavimas MMR vakcina. Ši vakcina nuo 93 iki 99 proc. apsaugo ne tik nuo tymų, bet ir nuo raudonukės, kiaulytės. Vakcina naudojama daugiau nei 50 metų, yra saugi, efektyvi ir nebrangi. Dargi egzistuoja vienkomponentės vakcinos tik nuo tymų. Jos lygiai taip pat efektyvios ir saugios.

Atsinaujino protrūkiai

Nemaža dalis iki šiol paminėtų faktų nedžiugina. Tačiau dar labiau nedžiugina tai, kad nuo 2014 metų pastebėtas didesnis, nei įprasta, viruso protrūkis. Ypač didelis protrūkis fiksuojamas JAV. Štai JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras užfiksavo didžiausią tymų protrūkį nuo 2000 metų – metų, kai šis virusas Amerikoje buvo gana efektyviai eliminuotas. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų nebuvo vakcinuoti, liga greitai plito tarp kitų nevakcinuotųjų. Taip pat nemažai atvejų nustatyta, kai liga į Ameriką „atvyko“ kartu su keliautojais iš kitų šalių. Ne ką prasčiau virusas plito ir kai kuriuose Europos regionuose (Italija, Vokietija, Bosnija ir Hercegovina, Prancūzija), Azijos (Gruzija, Rusija, Kirgizija, Kazachstanas), Ramiojo vandenyno regionuose, Afrikoje.

PSO turi gana griežtą nuomonę, jog viruso protrūkis atsirado (tiksliau, grįžo) dėl labai paprastos priežasties – dėl to, kad tėvai vaikų neskiepija. Kai kurie nenori, kai kurie to padaryti negali dėl įvairių aplinkybių. JAV laikosi ir kitos nuomonės apie tymų protrūkį JAV. Anot įvairių JAV sveikatinimo agentūrų, įtakos turi ir susibūrimai, šventės, renginiai įvairiose Amerikos valstijose, kuriose dalyvauja užkrėstieji. Taip pat - keliautojai iš kitų pasaulio šalių, kurie į JAV atskrenda būdami jau užsikrėtę ir sėkmingai platina virusą JAV gyventojams. Vienas iš įsimintinų atvejų buvo keliautojų iš Filipinų „atvežtas“ virusas, kuris gana sparčiai plito ir sukėlė nemenką protrūkį 2014 m. Amerikoje tymai plinta ir bendruomenėse, kurios laikosi griežtos nuomonės prieš skiepus. Pavyzdžiui, amišų bendruomenėje.

Kai kurie Europos regionai, pavyzdžiui, Prancūzija, taip pat patyrė protrūkį dėl šalį aplankiusių keliautojų – šįkart keliautojų iš JAV.

Taigi apie pačius tymus žinoma gana daug, kaip ir apie naujausius šios virusinės infekcijos protrūkius. Tačiau iki šiol buvo žinoma ne viskas.

Ilgalaikės pasekmės

Mokslininkai ilgai tikėjo, kad virusas gali susilpninti vaikų imuninę sistemą apytiksliai vienam ar dviem mėnesiams. Ir iš tiesų virusas silpnina imuninę sistemą ir padaro vaiko organizmą labiau pažeidžiamą kitoms virusinėms ar bakterinėms infekcijoms, tačiau, deja, ne mėnesiui ir ne dviem.

Prinstono universiteto (JAV) profesoriaus asistentė C. Jessica Metcalf teigia: „Mes žinome, kad tymų virusas atakuoja imuninę sistemą, jos atmintį ir veikia kaip imunosupresorius, tačiau imuniteto pažeidžiamumas, deja, trunka gana ilgai. Ne du, ne tris mėnesius, bet netgi iki trejų metų. Paprastais žodžiais tariant, jei vaikas suserga tymais, per ateinančius trejus metus jo sveikatos būklė, imuninė sistema turi būti sekama it po didinamuoju stiklu. Net jei organizmo neįveikė tymai ir nuo šios ligos vaikas pasveiko, per gana ilgą trejų metų laikotarpį galima mirtis nuo kitokių komplikacijų“.

Mokslininkės kolega Michael Mena patvirtina, jog tyrimai, pagrindžiantys nerimą apie ilgalaikį imuniteto nusilpimą, buvo atlikti. Todėl dabar žmonėms į galvą reikia įkalti, kad vakcinos nuo tymų yra tiesiog būtinos. Michael pabrėžia, kad vakcina nuo tymų yra viena efektyviausių ir saugiausių apskritai kada sukurtų vakcinų ir pasiskiepijus galima išvengti tymų, komplikacijų dėl tymų ir mirtingumo per trumpąjį periodą ir galiausiai komplikacijų bei mirtingumo per trejus metus.

Mokslininkus darbui įkvėpė kitų kolegų darbai apie tymų viruso poveikį „prisimenančioms“ imuniteto ląstelėms.

Išsamiau suvokta, kad virusas atakuoja ir sunaikina tokius svarbius imuninės sistemos komponentus, kaip T ląstelės (arba T limfocitai). Tai - baltosios kraujo ląstelės, kurios apsaugo mus nuo infekcinių ligų „prisimindamos“ buvusias įvairių patogenų atakas. Persirgus tymais, ląstelės grįžta į pradinę poziciją, koncentraciją, tačiau tik tam, kad eliminuotų tymų viruso sukeltą žalą organizmui. Į organizmą patekus panašiam pavojingam patogenui arpatogenams, imuniteto ląstelės nebus sutelktos  kovai prieš juos.

Tam, kad ne tik nustatytų ilgalaikio organizmo silpninimo faktą, bet ir trukmę, mokslininkai pasitelkė detalią informaciją apie populiacijos, sirgusios tymais, tolesnę sveikatos būklę. Duomenys naudoti iš JAV, Anglijos, Danijos ir Velso sveikatos institucijų duomenų bazės. Buvo tiriamos 1-9 ir 1-14 metų vaikų grupių ligų istorijos. Atlikus duomenų analizę ir apdorojimą, nustatyta, jog egzistuoja labai stiprus ryšys tarp tymų ir susirgimo kitomis infekcinėmis bakterinėmis bei virusinėmis ligomis bei tarp mirtingumo nuo jų. Dažniausiai po persirgimo tymais sekdavo 28 mėnesių tylos periodas, o tada organizmą atakuodavo įvairūs patogenai, kuriems organizmas ne visuomet būdavo įgalus pasipriešinti.

Tiek PSO, tiek kitos sveikatinimo organizacijos, didėjant tymų ir kitų iš pažiūros „atgyvenusių“ ligų protrūkiui ir aiškėjant dar daugiau nemalonių su jais susijusių faktų, stengiasi ugdyti ir šviesti tėvus įvairių vakcinų, taip pat ir tymų, klausimais. Nepaisant to - vis daugiau „supermamų“ nusprendžia tarti griežtą „Ne“ bet kokio tipo vakcinoms, taip pirmiausia keldamos grėsmę savo vaikams, po to – ir visai visuomenei. Greitai tokiu būdu bus pasiektas vienas vienintelis dalykas – grįšime į akmens amžių.

Šaltiniai:

https://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs286/en/

https://www.cdc.gov/measles/cases-outbreaks.html

Long-termmeasles-induced immunomodulation increases overall childhood infectious disease mortality, Michael Mina, et al., Science, doi: 10.1126/science.aaa3662, published online 8 May 2015