Kas bendra tarp sergančiųjų Parkinsono, Alzheimerio ligomis ir prostatos vėžiu

Prasidėjus Tarptautinei inkontinencijos savaitei sergantieji Parkinsono, Alzheimerio ligomis ir prostatos vėžiu bei jų artimieji susitiko, kad garsiai pasakytų, jog jų ligos eigą ir jų gyvenimo kokybę smarkiai žaloja sveikatos sutrikimas, kuris lieka nematomas. Tai šlapimo nelaikymas.

Reklama

70-80 proc. sergančiųjų vėlyvų stadijų Parkinsono liga turi šlapimo nelaikymą; kasmet 65 vyrai išgirsta, kad šlapimo funkcija nesugrįš; iš 11 tūkst. sergančiųjų Alzheimerio liga iki 80 proc. nelaiko šlapimo. Būtent šlapimo nelaikymas yra šiuos pacientus vienijantis faktorius.

Bendra dar ir tai, kad valstybė nemato šių pacientų ir neskiria jiems reikiamų higienos priemonių, kurios padėtų išsaugoti gyvenimo kokybę. 21 tūkst. sergančiųjų inkontinencija dėl savo ligos yra nustumti į visuomenės pakraštį.

Tamsioji Parkinsono ligos pusė

Pasak Parkinsono ligos draugijos pirmininkės gydytojos neurologės Vainetos Valeikienės, pacientai, sergantys šia liga, kasdien susiduria su šlapimo nelaikymu, tačiau nedrįsta apie tai kalbėti. Lietuvoje Parkinsono liga serga per 10 tūkst. pacientų.

„Tai yra lėtinė neurodegeneracinė progresuojanti liga, ne visada tik susirgus ir atsiradus pirmiesiems ligos simptomams ji gali būti diagnozuojama. Neretai ją diagnozuoja ir po kelerių metų. Jeigu žmogui pasireiškia toks simptomas kaip drebėjimas, jį atpažįsta aplinkiniai ir patys pacientai, tada liga nustatoma greičiau. Judesių sulėtėjimas, sukaustymas neretai vertinamas kap senatvinis pakitimas ir žmogus pas specialistą patenka šiek tiek vėliau. Šlapimo nelaikymas ligos pradžioje pacientams tarsi ir nėra būdingas simptomas, tačiau ligai progresuojant po metų kitų atsiranda autonominės nervų sistemos disfunkcija. Ir vienas iš šios nervų sistemos pakenkimų yra šlapimo nelaikymas. Esant trečiai ligos stadijai beveik visi pacientai turės šitą simptomą“, - kalbėjo gydytoja neurologė.

Toks išreikštas simptomas kaip drebėjimas, pasak V. Valeikienės, tampa kaip stigma, nes ligą atpažįsta aplinkiniai.

„Žmogus jaučiasi nejaukiai viešose vietose, judesiai sulėtėja, parduotuvėje nesuskaičiuoja pinigų. Ta liga juos izoliuoja, jie bijo išeiti, o kai atsiranda šlapimo nelaikymas, žmogus tampa dar labiau izoliuotas. Reikia paminėti, kad ir vaistai, skirti Parkinsono ligai gydyti, gali nulemti šlapimo nelaikymą. Turėjom tokių pacientų, kuriems teko kardinaliai keisti gydymą, nes tam tikros vaistų grupės sukėlė labai nemalonius simptomus. Kai žmogui yra judėjimo sutrikimas, be slaugos priemonių, jo kasdienė veikla tampa labai apsunkinta“, - pabrėžė gydytoja neurologė V. Valeikienė.

Prieš 18 metų įkurta Parkinsono ligos draugija vienija per 500 sergančiųjų asmenų arba jų šeimos narių. Sergančiųjų šia liga uždarumas iš dalies nulemtas tiek visuomenės stigmos, tiek finansinių sunkumų, kurie neišvengiamai užgriūna šeimą, kai išgirstama ši diagnozė.

„Vaistų priemoka yra labai ženkli, kompensuojama 80 proc. medikamentų sumos. Ligai pažengus reikia 3-4 vaistų kombinacijos, derinamos skirtingos vaistų formos. Pacientui finansinė našta yra labai didelė, o juk dar reikia skirti lėšų slaugos priemonėms. Daugumai, drąsiai galiu pasakyti, įpirkti slaugos priemones tampa neįmanoma. Nebent padeda artimieji, tačiau dauguma pagalbos tikrai nesulaukia nei iš artimųjų, nei iš valstybės“, - sakė Parkinsono ligos draugijos pirmininkė V. Valeikinė. Sergant Parkinsono liga šlapimo nelaikymas nepasiduoda gydymui.

Prostatos vėžys

Anot Lietuvos prostatos vėžio draugijos pirmininko Gedimino Žižio, šlapimo nelaikymo problema lyg ir yra visiems suprantama, tačiau, deja, ji nesuvokiama tiems, kas turėtų ją spręsti. „Valdžioje mes matome kitą simptomatiką – aklumą ir kurtumą. Jis apima sprendėjus, kurie nenori realiai įvertinti situacijos. Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasos turi puikią duomenų bazę, galėtų įvertinti esamą situaciją, tačiau nesinaudoja ir neviešina tų duomenų. To daryti neapsimoka, nes pasidaro matomi problemos mastai, o kai matomi mastai, tada reikėtų galvoti apie galimus sprendimus, kaip tie mastai galėtų sumažėti. Tokios pagalbos Lietuvoje sergant šlapimo nelaikymu yra labai mažai. Tai netenkina poreikių ir teisėtų lūkesčių pacientų, ypač tų, kurie šitą negalią gavo po gydymo, kai šlapimo nelaikymas tampa gydymo komplikacija. Yra onkologinių, urologinių ligų, kur bet kokia chirurginė intervencija ir sukelia šlapimo nelaikymą kaip komplikaciją“, - sakė G. Žižys.

Jis leido sau pajuokauti, kad dabar pacientai primena lyg antrą ministeriją. „Pacientų problemų sprendimų ministerija, nes sprendimų mūsų biurokratai nedaro metai po metų. Kaip įrodymą to galiu pateikti tokį faktą – šlapimo nelaikymo klausimą prostatos darbo grupė, sudaryta ministerijoje, sprendžia jau 8 metus. Postūmio jokio nėra. Tai mums sakoma – kiek yra sergančiųjų? Kiek jums reikės priemonių? Tai kuom jūs pagrindžiate tas priemones? Tai ar mes esame koks mokslinis institutas? Mūsų valstybė sveikatos sistemoje nenori skaičiuoti, nemato reikalo taupyti pinigų, nes pinigų leidimas dabar yra betikslis, nekontroliuojamas. Kai tave pagydo, apgydo, bet palieka su šlapimo nelaikymo problema, manau, nesi iki galo išgydytas“, - kalbėjo G. Žižys.

Faktai. Kasmet Lietuvoje po radikalios prostatektomijos 65 vyrams šlapinimosi funkcija nesugrįžta ir šlapimo nelaikymas lieka visam gyvenimui.

Kasmet valstybė tokiems vyrams nedarbingumo pašalpoms išleidžia apie apie 79 130 eurų.

Lietuvoje yra 931 tūkst. darbingo amžiaus vyrų, apie 93 tūkst. jų nelaiko šlapimo. Apie 3 tūkst. jų dėl šlapimo nelaikymo nebegali dirbti.

Jei valstybė kompensuotų nors vieną šlapimą sugeriančią priemonę per dieną, metams reikėtų apie 10 144 eurų. Tai sudarytų tik apie 13 proc. dabar sumokamų valstybės išlaidų pašalpoms tokiems pacientams.

Lietuvoje yra 1,05 mln. darbingo amžiaus moterų, apie 265 tūkst. jų nelaiko šlapimo. Apie 8 tūkst. jų dėl šlapimo nelaikymo nebegali dirbti.

Inkontinencijos savaitė

Remiantis užsienio statistika, galima teigti, kad Lietuvoje yra 300 tūkst. žmonių, nelaikančių šlapimo. Kas ketvirta moteris, kas dešimtas vyras, kas penktas senjoras. Šlapimo nelaikymas kamuoja nuo 50 iki 95 proc. ilgalaikėse slaugos ir priežiūros įstaigose gyvenančių žmonių.

„Šlapimo nelaikymą galima gydyti chirurginiu būdu ir medikamentais. Tačiau 20 proc. žmonių šie būdai nepadės. Lietuvoje tai būtų 60 tūkst. žmonių. VLK duomenimis, vieną šlapimą sugeriančią priemonę per parą nemokamai gauna 39 tūkst. lietuvių. Vadinasi, 21 tūkst. yra palikti likimo valiai. Jie nesulaukia valstybės pagalbos, nors turi vieną labiausiai gyvenimo kokybę gadinančių susirgimų“, - kalbėjo VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.

„Šlapimo nelaikymas, arba inkontinencija, namuose uždaro daugybę žmonių. Įvairūs tyrimai parodė, kad vien diagnozės užtenka, kad žmogus nuspręstų nedirbti, neišeiti iš namų. Mūsų šalyje šią situaciją dar labiau apsunkina prastos galimybės išlikti sausam. Jei žmogus turi šlapimo nelaikymą dėl tokių ligų kaip Alzheimeris, Parkinsonas ar po chirurginės prostatos vėžio operacijos, jis negauna nė vieno kompensuojamo šlapimą sugeriančio gaminio. Jei žmogus dėl stuburo traumos sėdi vežimėlyje, serga išsėtine skleroze ar patyrė insultą – jis gauna tik vieną gaminį per dieną. Tai visai neužtikrina jiems kokybiško gyvenimo; nenuostabu, kad daugelis pasirenka socialinę izoliaciją. Taip medicininė problema virsta socialine ir išauga iki milijoninių išlaidų pašalpoms ir išmokoms. Šiemet norime kalbėti apie žmonių teisę į kokybišką gyvenimą. Kiekvienas šlapimo nelaikantis žmogus turi teisę į kokybiškas šlapimą sugeriančias priemones, į reikiamą jų kiekį. Būtent gera šlapimo nelaikymo priežiūra leidžia žmogui išlikti darbingam, socialiai aktyviam“, - sako J. Misevičienė.

Sąrašas asmenų, gaunančių kompensacijas šlapimą sugeriantiems gaminiams, yra labai nedidelis. Kūdikių cerebrinis paralyžius, nugaros smegenų sužalojimai, išsėtinė sklerozė ir kitos būklės. Šiame sąraše esantys asmenys gauna tik vieną šlapimą sugeriančią priemonę per parą.

„Labai akcentuoju skaičių – vieną per parą. Ne pirmi metai kalbam apie tai, kad niekaip tos vienos priemonės neužtenka. Viena priemonė nepadeda išsaugoti nei žmogaus orumo, nei darbingumo, jeigu žmogus gali dirbti. Noriu pabrėžti, kad šlapimo nelaikymas nėra pasaulio pabaiga, kad jį galima gydyti, galima kontroliuoti, išmokti su tuo gyventi. Blogai, kai turint šlapimo nelaikymą, nieko nedaroma. Mes raginame žmones neužsidaryti namuose, ieškoti informacijos, gydymo. Taip pat raginame ir valdžios institucijas padėti savo piliečiams išlikti aktyviems, darbingiems, galų gale laimingiems“, - kalbėjo J. Misevičienė.